15
A, Spa
15 Nauji straipsniai

„Gegužės burtų“ ir Užnemunės paviliota...

Tarprajoninės poezijos šventės dalyviai.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Jurbarkas: 

Gegužės 25-oji nuo ankstyvo ryto džiugino giedra ir šiluma. Didžiuliuose Jurbarko viešosios bibliotekos languose atsispindėjo šalimais augantys parko medžiai, o žalumos prisodrintame ore plaukiojo ir jų kvapsniai. Vėjas judino putlias alyvų kekes, su kiekvienu siūbtelėjimu išpildamas saldumo taurę. Lingavo balti gausažiedžiai gudobelės skėčiai.

Jurbarko viešoji biblioteka.

Vaikštinėjau tarp šių medžių, giliai įkvėpdama jų aromatą. Keistą, gal kiek aštroką, nepaprastą. Prisiminiau mamos pasakojimus, jog sunegalavus širdžiai gamta mus gelbsti, dovanodama „širdies duona“ vadinamą gudobelę. Dar pamaniau, koks įdomus augalo pavadinimas, kilęs iš žodžių „gudas“ ir „obelis“ junginio. Žinia, gudais lietuviai vadino pietryčių kaimynus.

Ir į biblioteką tądien rinkosi kaimynai. Kuriantieji. Iš gretimų rajonų: Šakių, Raseinių, Kėdainių... Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos, vadovaujamos Vidos Pieniutienės, sukviesti į tradicine jau tapusią, trečiąją, poezijos šventę „Gegužės burtai“.

Susitikimo vedėjos, Jurbarko neįgaliųjų literatų klubo „Versmė“ prezidentės Onutės Čirvinskienės tarti sveikinimo žodį pakviesta Neįgaliųjų draugijos pirmininkė V. Pieniutienė pasidžiaugė literatūrine tarprajonine draugyste ir užžiebė žvakes. Kaip vėliau pasakys Onutė, kiekvienam susitikimui – po žvakę, ir visos jos – skirtingų spalvų. Kaip ir žmonės, kaip ir susitikimai – kaskart kitokie.

Sveikinimo žodžius ir linkėjimus nuo Seimo nario Ričardo Juškos perdavė jo padėjėja Liudmila. Susižavėjimo nuotaikas savivaldybės administracijos vardu išsakė Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva. Dainomis renginį papuošė Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Draugystė“, vadovaujamas Valdo Žemaičio. O kūrėjai, paraginti jautriosios, lyriškosios, šmaikštaus žodžio energija spinduliuojančios klubo sielos, šventės vedėjos Onutės, skaitė, siuntė, dovanojo vieni kitiems laiškus. Pavasarinius, su tėvynės ilgesio spalva, meilės ugnimi, motinų amžinu rūpesčiu, Baltijos bangų kvapu, pievų tirštuma ir net puoštus dainų posmais.

Padėkos raštai ir gėlės. Apsikabinimai ir pašnekesiai. Prie kavos puodelio, prie peties palinkus, į akis žiūrint. Tai pačios brangiausios dovanos. Gyvoji širdies duona. Sielų gyvastis. Todėl dar neišsiskyrus jau imamas tiesti ilgesio takas. Baltas. Lyg gudo obels žydėjimas. Ir tvirtas. Lyg tasai medis, kauliniu senovėje vadintas.

Tebūnie takas stiprus viltimi – ir kitąmet pasimatysime. Ir kitąmet suskrisime. Lyg tie lino paukščiai, jaukiai įsitaisę renginio salę papuošusiame žieduotame krūme. Lyg tie čirškantys plunksnuočiai, nesibaidantys mažais dygliukais apsiginklavusios gudobelės.

Rita MOCKELIŪNIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt