23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų organizacijos turi būti aktyvesnės ir vieningesnės

Prie apskrito stalo susėdo neįgaliųjų NVO ir valdžios atstovai.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Kupiškis:

Valdžios ir neįgaliųjų organizacijų atstovų diskusiją Kupiškyje inicijavo rajono Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Bronė Kaleinikovienė.

Prie tokios išvados prieita Kupiškyje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimas ir vykdymas“.
Diskusija tokia tema surengta Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos inicia­tyva. Joje dalyvavo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos teisininkas Valdemaras Bagdanovič, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos VšĮ Panevėžio ir Utenos regiono centro direktorius Aloyzas Vilimas bei nemaža grupė vietos neįgaliųjų organizacijų atstovų, projektų vykdytojų, įvairių Kupiškio neįgaliųjų organizacijų (Aklųjų ir silpnaregių, žmonių su negalia sąjungos, Specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“) vadovai, taip pat rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Bartulienė.
Pasak diskusiją organizavusios Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Bronės Kaleinikovienės, toks susibūrimas prie vieno stalo (ir neįgaliųjų organizacijų, ir savivaldybės atstovų, ir aukštesnės neįgaliųjų bendruomenės vadovų pakopos) jau buvo žūtbūt reikalingas, nes gausėja problemų, daugėja sunkumų, nemažėja neapibrėžtumo, nežinios, kurią skatina nuolat keičiami reikalavimai projektinei veiklai, vis tikslinami ar pildomi aprašai, mažinamas finansavimas projektams, vis iškyla prie skurdo stumiamų aktyviausių organizacijų išlikimo problema.
Pastarųjų metų neįgaliųjų organizacijų veiklos tendencijos optimizmo nekelia. Štai Kupiškyje prieš 11 metų įkurtas Neįgaliųjų draugijos socialinių paslaugų ir dienos užimtumo centras jau buvo apsipratęs su projektinės veiklos formomis, kai lėšos pasiekdavo per centrines organizacijas, buvo aiškūs vertinimo kriterijai. O perdavus lėšas skirstyti savivaldybėms, pagausėjo painiavos, sumažėjo paslaugų, atrenkant projektus nebeturi įtakos organizacijų veiklumas ir įdirbis, patirtis, atsiranda subjektyvių kriterijų. Tarkim, buvo sukurtos projektų vertinimo komisijos, bet jų nariai dažnai keičiasi, o kartu ir vertinimas. Neįgaliųjų organizacijų stebėtojų dalyvavimas daugeliu atveju yra tik formalus, popierinis, į pastabas visai neatsižvelgiama.
Neįgaliesiems nesuprantamas pastaraisiais metais vis mažinamas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimas. Tuo labiau kad statistika siūlytų visai kitokius sprendimus... Štai Kupiškio rajone 2015 metų sausio 1 d. gyveno 2795 neįgalieji, o lygiai po metų neįgaliųjų jau buvo 3068, taigi 273 daugiau. 2012 metais iš valstybės biudžeto visoms rajono neįgaliųjų organizacijoms buvo skirta 35 600 eurų, o 2016 m. – 29 169 eurų, 2017 metais ši suma numatyta dar mažesnė – 28697 eurų. Atitinkamai vis mažėjo ir Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos gaunamos lėšos (2012-aisiais jai iš valstybės buvo skirta 17377 eurų, o 2016-aisiais – vos 9669 eurų). Gal reikėtų mažiau ir darbuotis, mažiau paslaugų teikti neįgaliesiems? Skaičiai rodo, kad draugija paslaugų teikia tik daugiau. Reikia neužmiršti, kad didėjo minimalus atlyginimas, augo paslaugų ir prekių kainos. Taigi, kaip suprasti ir vertinti tokią situaciją –valdžios atstovų ir savo kolegų klausė Neįgaliųjų draugijos vadovė? Neįgalieji, bene skurdžiausias ir silpniausias visuomenės sluoksnis, verčiami darbuotis savanoriškai...
Pasak B. Kaleinikovienės, racionalu būtų tikslingiau finansuoti veiklias, įdirbį turinčias organizacijas, tas, kurios turi sąlygas projektams vykdyti, o ne išskaidyti menkas lėšas po trupinį. Iš to gimtų dar daugiau racionalių sprendimų – organizacijoms reikia burtis, vienytis, aktyviau ginti savo teises.
Štai savivaldybėse dar ne visur yra sukurtos Neįgaliųjų reikalų komisijos. Po pusę jų narių sudaro savivaldybių atstovai ir neįgaliųjų organizacijų deleguoti žmonės. Atrodo, kad savivaldybių atstovų svarbiausias tikslas yra sutaupyti kuo daugiau pinigų – neįgaliųjų interesai čia būna nustumiami tolyn. Dar svarbu, kas vadovauja komisijai, kokia pirmininko pozicija, gerai būtų numatyti vadovų rotaciją.
Diskusijos svečiai buvo pakviesti apžiūrėti neįgaliųjų organizacijų būstines, paslaugų centrus. Atvykusiesiems gerą įspūdį paliko rajono savivaldybės vadovų rodomas dėmesys ir pastangos įsigilinti į neįgaliųjų bendruomenės problemas. Akivaizdu, kad senstant šalies gyventojams, neįgaliųjų poreikiai ir jų veiklos galimybės bus itin svarbus kriterijus, parodantis bendrą šalies išsivystymo lygį, žmogaus savijautos ir kiekvieno visuomenės nario gerovės lygmenį.


Valius DOMANTAS
Valiaus Domanto nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt