23
A, Lie
11 Nauji straipsniai

Švenčionys. Apsilankė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje

Senjorai ir neįgalieji iš Švenčionių Zoologijos muziejuje pamatė daug įdomybių.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Švenčionių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Oksana Teilans laiške „Bičiulystei“ pasakoja apie turiningą išvyką.

Visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad senatvė ir negalia – tai vien tik problemos, kad kūnas privalo nuolat sirgti ir būti silpnas, kad nuotaika turėtų būti pilka, o sieloje apsigyvena praeities ilgesys. Tačiau tai – tik viena gyvenimo pusė. Juk ir sulaukus brandaus amžiaus galima gyventi įdomiau ir laimingiau. Pats žmogus pasirenka – sėdėti jam ant suoliuko, žiūrėti televizorių ir piktintis aplinkiniais bei pasauliu ar nuolat lavintis – užsiimti nauja, neįprasta veikla, ko nors siekti, pažinti, domėtis.

Švenčionių socialinių paslaugų centro Dienos centro pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms „Verdenė“ senjorai pasirenka aktyvų gyvenimą. Jų negąsdina nei naujovės, nei tolimi atstumai, nei sveikatos problemos, kurios, atrodo, turėtų aktyvumą riboti.

Balandžio mėnesį vykome į vieną seniausių muziejų Lietuvoje – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų. Šiais metais jis švęs savo šimtmetį. Tai buvo gana ekstremali pažintinė kelionė. Dėl vykstančių kelio darbų autobusas negalėjo privažiuoti arčiau. Nepažįstamame mieste su rekonstruojamomis gatvėmis ir dideliu judėjimu teko ieškoti muziejaus pastato einant pėsčiomis. Į pagalbą atėjo kauniečiai, tad tikslas buvo pasiektas.

Muziejaus ekspozicija išdėstyta per tris aukštus, bet neįgalių lankytojų patogumui yra įrengtas liftas. Ekskursija prasidėjo nuo medžioklės trofėjų salės, kur dauguma eksponatų yra padovanoti muziejui. Žinoma, gera pasigrožėti įspūdingais ragais, galingais nasrais. Bet kartu ir liūdna, nes dėl žmogaus noro papildyti savo kolekciją retais egzemplioriais be gailesčio žudomi didingi ir gražūs gyvūnai.

Didelį įspūdį paliko iš skirtingų pasaulio kampelių surinktų kriauklių kolekcija. Grožėjomės ryškiomis jų spalvomis ir įmantriomis formomis, tačiau šis grožis yra įspėjamasis ženklas apie tai, kad kriauklės šeimininkas – nuodingas moliuskas. Apžiūrėjome vieną seniausių ir didžiausių drugių kolekcijų. Žuvų ir roplių salėje stebino didžiuliai eršketai, vėžliai, tigrinis pitonas, atkeliavęs iš Kauno zoologijos sodo. Paukščių salėje galėjome pamatyti retai sutinkamus juoduosius gandrus, didžiausius pasaulio paukščius stručius, mažyčius paukštukus nykštukus ir kolibrius. Paskutinis Kauno zoologijos sodo baltasis lokys Kasparas, užmigdytas dėl ligos, pasitinka lankytojus žinduolių salėje. Ten pat galima pamatyti gyvūnus rekordininkus – aukščiausią pasaulio žinduolį žirafą, greičiausią – gepardą, stambiausius sausumos žinduolius – afrikinį dramblį, hipopotamą, raganosį. Straipsnyje sudėtinga išvardinti viską, ką matėme ir išgirdome.

Ekskursijoje mus lydėjo gidė, jos padedami susipažinome su muziejaus vertybėmis, giliau prisilietėme prie gamtos, pamatėme iš arti gyvūnus, gyvenusius Žemėje prieš kelis tūkstančius metų, ir tuos, kurie išliko iki mūsų dienų. Praturtinome savo žinias, išsklaidėme mitus ir tiesiog smagiai praleidome laiką.

Išvyka finansuota iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Su mumis pasaulis gražesnis“.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt