21
T, Rugp
10 Nauji straipsniai

„Freedom Drive“ eitynės suvienijo Europos neįgaliuosius

„Freedom Drive“ eitynėse – Lietuvos delegacija.

Integracijos keliu
Nustatymai

Rugsėjo 27-ąją Briuselio gatves užplūdo pakiliai nusiteikusių raudonais marškinėliais vilkinčių, garsiai įvairius šūkius skanduojančių, plakatus nešančių žmonių minia – apie 300 iš 19 Europos valstybių suvažiavusių neįgaliųjų. Į „Freedom Drive“ eitynes juos sukvietė Europos savarankiško gyvenimo tink­las. Jau trečią kartą šiame laisvės marše dalyvavo ir Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) pasiuntiniai – įvairių neįgaliųjų organizacijų atstovai. 

Lietuvos delegacijoje – aktyvios ir veiklios jaunimo lyderės

Šeduvos miesto neįgaliųjų draugijos narė Irmina Beneševičiūtė labai nudžiugo, gavusi LNF kvietimą prisijungti prie į Briuselį vyksiančios mūsų šalies atstovų grupės. Pastaraisiais metais Irmina aktyviai dalyvauja įvairiuose neįgaliųjų bendruomenės renginiuose, įsitraukia į naujas veiklas. Ją sutiksi ir respublikinėse neįgaliųjų teises ginančiose akcijose, ir įvairiose konferencijose. „Tapau tikra visuomenininke“, – šypsosi mergina.

Būtent tokių – aktyvių, veik­lių, pokyčiams pasirengusių jaunų lyderių LNF ir ieškojo. Taip į Lietuvos delegaciją pateko už teisę į asmeninį asistentą nuolat viešai pasisakanti alytiškė Kristina Dūdonytė, aktyvi Lietuvos paraplegikų asociacijos narė, Lietuvos sporto universiteto dėstytoja Aušrinė Packevičiūtė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė Laima Stelingienė. Kartu su skirtingoms negalioms atstovaujančiomis merginomis į Europos savarankiško gyvenimo tinklo (ENIL) surengtas eitynes vyko ir LNF atstovės Henrika Varnienė, Klementina Gečaitė bei Lina Garbenčiūtė, kurios organizavo mūsiškių dalyvavimą šiame renginyje.

„Freedom Drive“ eitynės, kurių svarbiausias tikslas – atkreipti politikų dėmesį į negalią turinčius žmones, jiems kylančias problemas, surengtos jau aštuntą kartą. Šešerius metus laisvės maršo dalyviai žygiavo Strasbūro gatvėmis, o dvejus pastaruosius neįgaliųjų eisena driekiasi nuo Europos Parlamento iki Europos Komisijos pastato Briuselyje. Vienas iš į Europos sostinę persikėlusių eitynių tikslų – parodyti, jog Briuseliui dar reikia gerokai pasitempti, kad negalią turintys žmonės jame galėtų jaustis savarankiški. K. Dūdonytė pasakoja pati patyrusi, ką reiškia nepritaikyta šio miesto aplinka.

Prireikus pasinaudoti met­ro, rateliais judančios merginos nerado neįgaliesiems pritaikyto nusileidimo. Net surizikavusios leistis judančiais laiptais tikslo nepasiekė, nes kelią iki stotelės užtvėrė dar vieni laiptai. „Nors aplinka nepritaikyta, tačiau čia gyvena atidūs ir geranoriški žmonės, – šypsosi Kristina. – Nuo laiptų mane nunešė padėti pasisiūlęs vyriškis. Briuselis nėra pritaikytas miestas, dėl to „Freedom Drive“ jame ir vyksta.“

Irminos Beneševičiūtės rankose – „Freedom Drive“ eitynių plakatas.

Reikia keisti ne žmogų, o sistemą

Neįgaliųjų eitynės I. Beneševičiūtei paliko neišdildomą įspūdį. Jas gaubusi vienybės dvasia, bendras tikslas merginai netgi priminė Sausio 13-osios, Baltijos kelio susitelkimą vardan savo laisvės. Pasak Irminos, „Freedom Drive“ eitynės sujungė visos Europos neįgaliųjų širdis. Vardan bendro tikslo – laisvo ir savarankiško gyvenimo susivienijo keli šimtai žmonių. „Už savo teises turime kovoti patys, – sako mergina. – Turime parodyti politikams, kad mums nepriimtini sprendimai, kai Europos Sąjungos pinigai investuojami į gražius pastatus, jų sienas, o ne tiesiogiai į neįgalų žmogų.“

Irmina įsitikinusi: kuo neįgalieji bus labiau matomi, tuo greičiau keisis ir visuomenė. Todėl, pasak jos, negalią turintis žmogus, kuris vis dar traktuojamas kaip kitoniškas, turi būti tarsi gyva knyga, kurią turi skaityti visuomenė, socialinę politiką formuojantys valdžios atstovai. „Mes, neįgalieji, turime atversti pirmą šios knygos puslapį, sudominti savo iniciatyviu, iššūkių nevengiančiu gyvenimu. Tik tada galime tikėtis, kad pamažu pradės keistis ir visuomenės nuostatos. Požiūrio kaita – ilgalaikis procesas, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kad jis vis dėlto vyktų“, – samprotauja mergina.

Irmina neslepia – jai nepriimtinas mūsų visuomenėje susiformavęs galių nelygiavertiškumas, kai valdžios atstovai, socialinės politikos kūrėjai vertinami kaip ekspertai, o neįgalieji – tik kaip subjektyvių patirčių turintys socialinės atskirties žmonės. „Reikia keisti ne neįgalų žmogų, o sistemą, – įsitikinusi Irmina. – Neįgaliajam nereikia labdaros. Neformuokime iš jų išmaldos prašytojų, o suteikime jiems lygias teises, kad jie galėtų savarankiškai gyventi, kartu su visais mokytis, dirbti.“

Kristiną Dūdonytę laiptais nunešė padėti pasisiūlęs vyriškis.

Atskirtis proveržio nesulaikė

„Freedom Drive“ eitynes pratęsė ENIL surengta konferencija, kurioje buvo analizuojamos švietimo problemos. Daug kalbėta apie specialiąsias ugdymo įstaigas, nuo mažens negalią turinčių vaikų patiriamą atskirtį. Simboliška, kad šią konferenciją pradėjo jauniausia „Freedom Drive“ renginio dalyvė – šešiametė Maja Lorentz.

Irmina neslepia – visa tai ir pati išgyveno, kai dėl negalios jai buvo skirtas namų mokymas. Visus 12 metų ji neturėjo galimybės įsitraukti į bendraamžių gyvenimą, dalyvauti įvairių nuotykių kupinoje moksleiviškoje kasdienybėje. Irmina prisimena ypač skaudžiai tai pajutusi per atestatų įteikimo šventę. Visi aplink klegėjo, aptardami kartu išgyventus nuotykius, kurių ji taip ilgėjosi, tačiau negalėjo patirti. Visa laimė, kad atsirado vienas pedagogas – muzikos mokytojas, kuris įkvėpė Irminai pasitikėjimo savimi, kantriai lavino jos muzikinius gebėjimus, mergaitės pasirodymus įtraukdavo į šventines mokyklos prog­ramėles.

Jei ne jis, kažin ar šiandien Irmina būtų ryžusis Šeduvos neįgaliųjų draugijoje greta vyresnio amžiaus žmones vienijančio vokalinio ansamblio „Verdenė“ įkurti dar vieną nediduką kolektyvą ir scenoje kūrinius atlikti duetu.

Tačiau šis žingsnis – tik nedidelis iššūkis, palyginti su tuo proveržiu, kuriam Irmina ryžosi gavusi atestatą. Nepaisant to, kad mokėsi namuose, ji įstojo į Šiaulių universitetą ir baigė ne tik bakalauro, bet ir magistrantūros studijas.


Eitynės įkvėpė dar daugiau drąsos

Socialinės pedagogikos dip­lomą turinti mergina aktyviai įsitraukė į neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos darbą. Irmina neslepia vis dažniau pagalvojanti, kaip šia veikla sudominti daugiau negalią turinčio jaunimo. Juk aukštojo mokslo diplomai kasmet įteikiami daugybei neįgaliųjų. Jeigu šie jauni, iniciatyvūs, naujovėms atviri ir žinių turintys žmonės įsijungtų į nevyriausybinių organizacijų veiklą, būtų galima kalnus nuversti ir kovojant už savo teises, ir keičiant visuomenės požiūrį.

Klausantis I. Beneševičiūtės samprotavimų, ne kartą šmėkštelėjo mintis – kiek daug bendro tarp jos ir ką tik Briuselyje visos Europos neįgaliųjų išsakytų siekių. „Freedom Drive“ laisvės maršo tikslai ir šūkiai – tarsi jos pačios vidinis manifestas.

Pati Irmina sako, kad dalyvavimas šiose eitynėse ją įkvėpė dar aktyviau ir drąsiau dalytis tuo, ką patiria įvairiose negalios situacijose, kad ateityje būtų kuriamos įgalinančios sistemos, kurios padėtų neįgaliesiems tapti savarankiškiems. „Ačiū Lietuvos neįgaliųjų forumui, kuris padėjo mano balsui tapti svarbiu ir girdimu. Ačiū komandai, su kuria vykau kartu. Man buvo garbė atstovauti Lietuvai ir, aišku, mylimai Šeduvai“, – sako I. Beneševičiūtei.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Lietuvos neįgaliųjų forumo archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt