15
A, Spa
15 Nauji straipsniai

Sporto pasiekimai – paskata treniruotis, aktyviai gyventi

Žaidynėse dalyvavo per 600 neįgaliųjų iš įvairių organizacijų, sporto klubų, dienos centrų.

Integracijos keliu
Nustatymai

Respublikinės sporto žaidynės, kasmet suvienijančios neįgaliuosius iš visos Lietuvos, šiemet surengtos jau 10 kartą. Kad jos dar nenusibodo, rodo tai, kad į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrą suvažiavo per pusę tūkstančio negalią turinčių žmonių. 

Žaidynių dalyvius pasveikino (iš kairės) jų organizatorius I. Mačiukas, NRD direktorė A. Kandratavičienė, LND projekto vykdytoja K. Vainienė ir Kauno m. savivaldybės atstovė J. Bartnikienė.

Entuziazmas neblėsta

Žaidynių nuostatai skelbia, kad jose gali dalyvauti įvairaus sportinio pasirengimo, įvairių negalių žmonės, todėl į šią šventę susirenka labai skirtingi dalyviai. Vieni siekia medalių, kiti naują sporto šaką išbando pirmą kartą. Fizinę, judėjimo, regos, klausos, intelekto negalią turintieji – visi varžėsi vienoje sporto salėje. Krepšinį žaidė ir proto negalią turintieji, kurie tik mokosi varyti kamuolį, ir Europos čempionai kurtieji krepšininkai. Žinoma, buvo pagalvota apie tokią dalyvių įvairovę – atsižvelgiant į rungties pobūdį kai kuriose iš jų atskirai varžėsi vyrai ir moterys, sėdintieji vežimėliuose ir vaikštantys. Iš viso buvo išdalyta 60 medalių komplektų.

Šiemet, pasak žaidynių direktoriaus Igno Mačiuko, senoji Kauno sporto halė priėmė per 600 neįgaliųjų iš 38 Lietuvos miestų ir miestelių. Dalis žaidynių dalyvių – regionuose vykusių atrankinių varžybų prizininkai. Taip pat šventėje dalyvavo neįgalieji iš dienos centrų, sporto klubų, įvairių neįgaliųjų organizacijų.

Puikią šventinę nuotaiką renginio dalyviams dovanojo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ažuolynas“ ir, žinoma, visas būrys besišypsančių bičiulių, nors trumpam pamiršusių kasdienius rūpesčius, sveikatos bėdas ir pasiryžusių pasivaržyti smiginio, bočios, šaškių, šachmatų, krepšinio 3x3, baudų metimo ir rankų lenkimo rungtyse. Kaip visada, daugiausiai sportuojančiųjų pasirinko žaisti smiginį, bočią, nemažai jų palinko prie šaškių ir šachmatų lentų. Didelis būrys išsirikiavo rankų lenkimo sektoriuje, baudų mėtymo aikštelėje.

Pasak žaidynių direktoriaus, renginio tikslas – kad įvairių negalių turintieji pamatytų vieni kitus, susivienytų, pabendrautų, o svarbiausia taptų aktyvesni. Tiems, kurie siekia aukščiausių sportinių rezultatų, rengiamos kitokios varžybos, jas organizuoja sporto klubai ir federacijos.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė pasidžiaugė, kad žaidynėse dalyvauja tiek daug neįgaliųjų, kad sudarytos galimybės sportuoti kiekvienam. „Jau dešimtą kartą suvažiuojate į šias varžybas, reiškia, jums svarbu čia dalyvauti“, – sveikindama šventės dalyvius sakė A. Kandratavičienė. Ji priminė, kad Departamentas gavo 20 autobusiukų, kurie netrukus bus išdalyti neįgaliųjų organizacijoms, kad ir į tokius renginius jie galėtų atvažiuoti patogiau. Nepristigti sportinio ryžto žaidynių dalyviams linkėjo ir LND projektų koordinatorė Kristina Vainienė bei Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vyriausioji specialistė Jovilė Bartnikienė.

Baudų metimas sėdint vežimėlyje – nelengvas iššūkis.

Reikia visur dalyvauti

Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė įsitikinusi – jei ištikus negaliai, ligai niekur nedalyvausi, nebendrausi su kitais, labai greitai gali užklupti liūdesys, depresija, ypač rudenį. „Mus gelbsti tai, kad galime susirinkti“, – mintimis dalijasi organizacijos vadovė. Pasak V. Pieniutienės, draugijoje galima rasti pačių įvairiausių veiklų: čia ir rankdarbiai, ir ansamblis, dienos užimtumas, kompiuterinis mokymas ir pan. Kurie aktyvesni, į draugiją eina beveik kiekvieną dieną. Pasak V. Pieniutienės, žmonėms be galo svarbūs įvairūs susibūrimai. Jie labai nori išvažiuoti į ekskursijas, koncertus. Džiugu, kad savivaldybė duoda transportą lengvatinėmis sąlygomis.

Sportinė veikla – viena iš dienos užimtumo formų. Tam sudarytos geros sąlygos: draugijos patalpos erdvios, čia yra sporto salė su treniruokliais. Draugijos nariai noriai žaidžia šaškėmis, šachmatais, o pastaruoju metu populiarėja vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis. V. Pieniutienė džiaugiasi, kad neseniai Girdžiuose buvo surengtas įdomus seminaras, kurio metu draugijos nariai sužinojo, kaip reikia teisingai jomis naudotis. O Jurbarke tikrai yra daug gražių vietų, kur galima pasivaikščioti. Draugijos vadovė pasakoja, kad sportiniam užimtumui vadovaujanti Regina Kriščiukaitienė neleidžia neįgaliesiems užsisėdėti – vis paragina pajudėti, būti aktyviems. Žodžiu, veiklos sočiai – reikia tik norėti sportuoti. Virginija Kripaitienė – viena sportiškesnių draugijos narių. Nuo jaunų dienų ji žaidžia krepšinį. Moteris juokauja: šiemet nebuvo progų pamėtyti kamuolio į krepšį – aikštelėje nuolat telkšojo balos, o mokykla, kur yra sporto salė, uždaryta. Nepaisant to, V. Kripaitienė ir šiemet respublikinėse žaidynėse iškovojo antrą vietą baudų mėtymo į krepšį rungtyje. Vis dėlto V. Pieniutienė apgailestauja, kad draugija sensta – labai sunku į veiklas prikviesti jaunų žmonių.

Rankų lenkimo rungtis – viena emocingiausių.

Žmonės nori išvykų ir švenčių

Džiugiai žaidynėse buvo nusiteikusi Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugija – jos moterys iškovojo pirmą vietą krepšinio 3x3 varžytuvėse, o Irma Kardokienė dar 2 (sidabro ir bronzos) medalius pelnė rankų lenkimo (kaire ir dešine ranka) rungtyse. Paklausta, ar treniruojasi, sportuoja, ji juokėsi, kad tikrai taip: ūkyje dirbama, bulves kasdama. Nors moteris nėra sportininkė, jau iš antrų varžybų parsiveža medalių. Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Daiva Rentelytė sako, kad į sportines veiklas žmonių ilgai raginti nereikia. Tomis dienomis, kai numatyti užsiėmimai, draugijos patalpos ilgai šurmuliuoja. Einama sportuoti ir į sporto centrą. Žinoma, tai nėra labai rimtas sportas, veikiau fizinis aktyvumas, tinkantis kiekvienam: vyksta mankštos, galima pamėtyti smiginį, pažaisti petankę. Pirmininkė tikisi netrukus įsigyti ir bočios kamuoliukus. Tokias veiklas žmonės mėgsta, jose noriai dalyvauja ne tik moterys, kaip dažniausiai būna, bet ir vyrai.

180 žaidynių dalyvių namo išsivežė medalius.

Kazlų Rūdos neįgaliųjų draugija vienija apie 480 žmonių. Pasak organizacijos pirmininkės Ramutės Sarapinavičienės, žmonės skirtingi, todėl ne visiems reikia tų pačių dalykų. Vieniems patinka rankdarbiai, kitiems ekskursijos, teatrų lankymas, yra daug tokių draugijos narių, kurie nori paprasčiausiai pasikalbėti, išsipasakoti. „Draugijoje nė vienas žmogus neturi jaustis svetimas“, – sako organizacijos vadovė. Neįgalieji labai noriai važiuoja ir į sporto varžybas – šiemet buvo Marijampolėje, Tauragėje, dabar atvažiavo į Kauną. Tokios išvykos suvienija, pakelia nuotaiką, o gal kai ką ir daugiau judėti paskatina.

Pasak I. Mačiuko, džiugu, kad jau 10 metų šią šventę remia Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), prisideda ir Kauno miesto savivaldybė. Jis tikisi, kad renginys palaikymo sulauks ir toliau. Žaidynių organizatorius prisimena, kad pieš 10 metų KKSD siūlė visų negalių žmones vienijantį renginį organizuoti Lietuvos parolimpiniam komitetui. Jam atsisakius, to ėmėsi Lietuvos neįgaliųjų draugija. Kadangi respublikinė organizacija neturėjo pajėgumų, žaidynes buvo pavesta surengti Kauno miesto neįgaliųjų draugijai, mat jai vadovavo sportinės patirties turintis I. Mačiukas. Ir tai tęsiasi jau dešimtmetį.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt