15
A, Spa
15 Nauji straipsniai

Kūrybinės dirbtuvės – vienas iš būdų griauti stereotipus

Menininkė Nomeda Marčėnaitė kūrybinių dirbtuvių dalyviams negailėjo patarimų.

Integracijos keliu
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) negalią turinčius jaunuolius pakvietė į kūrybines dirbtuves, kuriose jie kūrė su žinoma menininke Nomeda Marčėnaite. 

Viešumas padeda sklaidyti mitus

Nomeda Marčėnaitė – ne tik daugelio mėgstama menininkė. Ji žinoma dar ir dėl to, kad nevengia pasisakyti skaudžiais socialiniais klausimais ir pati dalyvauja įvairiose veiklose, prisidedančiose prie socialinių prob­lemų sprendimo. Todėl ir LND, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos finansuotą projektą, pakvietė būtent šią menininkę pasidalyti kūrybos paslaptimis su negalią turinčiais jaunuoliais. Pasak projektą iniciavusios LND pirmininkės Jelenos Ivančenko, ir vieta – prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ – pasirinkta neatsitiktinai – norėjosi, kad visuomenė kuo daugiau sužinotų apie neįgaliuosius, labiau su jais bend­rautų ir galbūt pamažu griūtų su negalia susiję stereotipai. Šiai minčiai pritaria ir N. Marčėnaitė. Jos teigimu, reikia parodyti, kad neįgalieji gyvena tarp mūsų, daugiau kalbėti apie tai. „Neįgalieji vis dar per mažai matomi. Man atrodo, kad būtent viešumas padeda įgauti pagreitį procesams, kurių Lietuvoje dar labai trūksta, – sako menininkė. – Dirbau ir su regos negalią turinčiais vaikais. Ir tikiu, kad viešoje erdvėje mes neturime slėptis. Man labai gera, kad situacija keičiasi – per kūrybines dirbtuves priėjo mergaitės, kurios studijuoja socialinę pedagogiką. Jos švytėjo, buvo matyti, kad nebijo neįgaliųjų.“

Ieva Kurmilavičiūtė su draugu kūrybinėse dirbtuvėse sakė norintys atsipalaiduoti, išmokti ką nors naujo.

Susirinko kurti mėgstantys jaunuoliai

Neįgalieji kūrybinėse dirbtuvėse turėjo galimybę išmokti kurti naudojant koliažo techniką. Šį kartą N. Marčėnaitė jiems pasiūlė gamtinėmis medžiagomis, įvairiomis smulkmenomis pasipuošti veidrodžio rėmelį. Menininkė pasidalijo patirtimi, kokias medžiagas naudoti, kad darbelis atrodytų gražiai, kad puošmenos gerai priliptų. Ji buvo paruošusi ir pavyzdį, tačiau jo sąmoningai nerodė, norėdama, kad dirbtuvių dalyvių kūriniai būtų skirtingi. Ir iš tiesų – kiekvienas veidrodžio rėmelis buvo vis kitoks, galima sakyti, atspindintis kūrėjo nuotaiką ar charakterį.

22-metei Povilei Leigaitei patinka piešti, ji nuo vaikystės lanko dailės būrelį Lietuvos moksleivių ir jaunimo centre. Baigusi Vilniaus „Versmės“ mokyklą mergina mokėsi Technologijų mokymo ir reabilitacijos centre pagal dailiųjų rankdarbių ir leidybos darbuotojų mokymo programą, dabar svajoja rasti darbą. Mergina labai džiaugėsi galimybe kurti su Nomeda, o papuoštą veidrodį mielai pasikabins namuose.

Savo darbo rezultatu buvo patenkinti ir bičiuliai Dominykas Damkauskas bei Titas Bagdonavičius. Jie taip pat ne naujokai dailės srityje, irgi daug metų lanko minėtą dailės būrelį. Dominykas jau suspėjo įgyti ir specialybę, susijusią su taikomąja daile. Šiuo metu vaikinas mokosi siūti. Na, o Titas nori tapti dailininku. Tiesa, vaikinus atlydėjusi Tito mama Ilona Jasaitytė abejoja, ar Lietuvoje Dauno sindromą turintiems žmonėms realu įgyti tokią specialybę, o juo labiau rasti darbą.

Dominykas veidrodį puošė savo kažkada prie jūros surinktais akmenukais, kriauklytėmis. Jis džiaugėsi, kad pavyko labai gražų veidrodžio rėmelį padaryti. Niekas kitas tokio neturės.

J. Ivančenko sako besitikinti, kad kūrybinių dirbtuvių dalyviams atmintyje ilgai išliks ne tik tai, ko išmoko, bet ir bendras darbas su Nomeda, kuri stengėsi su kiekvienu pabendrauti, kiek­vienam patarti. Ypač jai įsiminė momentas, kai viena dirbtuvėse dalyvavusi mergaitė menininkei padovanojo savo sukurtą apyrankę iš karoliukų. Priėmusi dovaną mainais Nomeda jai atidavė savo apyrankę. Kokia mergaitė buvo laiminga!


Kūryba padeda atsipalaiduoti

Kūrybinė veikla padeda atitrūkti nuo darbų, atsipalaiduoti, sako kartu su draugu į kūrybines dirbtuves atėjusi Ieva Kurmilavičiūtė. Mergina – Vilniaus universiteto sociologijos studentė. Fakultetą rinkosi pagal tai, kad būtų labiau pritaikytas judėjimo negalią turintiesiems, nes Ieva serga raumenų distrofija. Tiesa, jai vežimėlio nereikia, tačiau vaikščioti, lipti laiptais sunku, kartais gali suklupti net ir lygioje vietoje. Filosofijos fakultetas, kuriame mokosi Ieva, pritaikytas, tačiau vis tiek ne visas auditorijas lengva pasiekti. Nors beveik visur įrengti nuožulnūs keltuvai, tačiau jie yra užrakinti, norint pasinaudoti reikia eiti prašyti rakto. Besimokant mokykloje Ievai taip pat tekdavo iš aukšto į aukštą lipti laiptais, tačiau padėdavo klasiokai, kurie ją netgi užnešdavo.

„Bet aš negaliu skųstis, man viskas gerai. Esu gana savarankiška, vairuoju mašiną, kad reikėtų mažiau vaikščioti kartais pasinaudoju paspirtuku“, – sako Ieva. Tačiau ji neslepia, kad kur kas saugiau jaučiasi turėdama šalia pagalbininką.

Mergina pasakoja, kad baigus mokyklą Joniškėlyje ir planuojant studijas Vilniuje buvo nerimo, kaip pavyks vienai susitvarkyti. Ypač nerimavo tėvai. Tačiau Ieva sako buvusi kategoriška: suprato, kad tikrai nenori pasilikti namie, mažame miestelyje. „Žinojau, jei aš prasėdėsiu visą laiką vienoje vietoje, nieko nepamatysiu“, – sako Ieva. Ji ir kitus neįgaliuosius ragina išdrįsti: „Mes, žmonės, dažnai ko nors bijome, nes apie tai nieko nežinome. Reikia pasiryžti, išsiaiškinti, ir viskas pasidaro įmanoma.“


Svajonės pildosi

„Ir apskritai reikia atsargiau svajoti, mat svajonės pildosi“, – juokauja Ieva. Norėjo plaukti baidarėmis – taip ir padarė, svajojo nušokti nuo tilto su guma – ir tai įgyvendino. Tačiau bene labiausiai merginą pradžiugino žinia, kad pagal Erasmus programą galės išvykti studijuoti į Birmingamą, Didžiąją Britaniją. Ievą maloniai nustebino, kad tik pateikus paraišką, universitetas pradėjo klausinėti, kokie jos poreikiai, siūlyti pagalbą. Mergina sako važiuosianti ramiai, nes žino, kad ja bus pasirūpinta, kad gyvens jos poreikiams tinkančiame bendrabutyje. „Turbūt nenorėsiu sugrįžti“, – šypsosi ji.

Ieva pasakoja pamačiusi, kokios galimybės kitose užsienio šalyse, kai 2 savaites pabuvo neįgaliųjų stovykloje Sicilijoje. Kartu dalyvavo 17-metis Glenas iš Olandijos. Vaikinas gimė su neišsivysčiusiomis galūnėmis, tačiau tokio aktyvaus gyvenimo, kaip jo, galėtų pavydėti kiekvienas: yra didžėjus (turi specialiai jam pritaikytą pultą), futbolo klubo garbės prezidentas, šoka breiką. Pasak Ievos, valstybė labai padeda tokiems žmonėms – jiems nemokamai suteikiamos visos reikalingos priemonės. Be to, Olandijoje sudarytos sąlygos neįgaliesiems gyventi savarankiškai – prireikus jie visada sulaukia pagalbos. Mes apie daug ką galime tik pasvajoti. Nepaisant to, Ieva ragina visus neįgaliuosius būti aktyvius ir drąsiau išsakyti savo poreikius. „Jei tau būtina pagalba, reikia kitiems pasakyti apie tai. Ir tikrai atsiras padedančių. Tada visas kliūtis galima įveikti“, – sako mergina.

Ieva mėgsta piešti. Kai tik turi laisvo laiko, pasiima pieštukus. Todėl ir prie šių kūrybinių dirbtuvių prisijungė. „Turbūt iš senelio šį polinkį paveldėjau“, – šypsosi mergina.

„Projekte kvietėme dalyvauti ne tik LND narius, bet ir kitus neįgalius vilniečius. Atėjo labai skirtingų negalių žmonės. Kai kurie nuolat dalyvauja įvairiose veiklose, kitus matėme pirmą kartą. Tačiau daugeliui kūrybinės dirbtuvės patiko. Tikimės pratęsti bendradarbiavimą ir ateityje“, – projektą apibendrino J. Ivančenko. Pasak jos, LND žada įgyvendinti daugiau tokių projektų, kai neįgalieji bus kviečiami išeiti iš uždarų savo organizacijos patalpų, įsilieti į gausiai lankomas erdves.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt