23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Korupcijos voratinklis teberaizgo neįgalumo nustatymo sistemą

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Manfredas Žymantas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Neįgalumo ir darbingumo nustatymas vėl sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio. Šįkart į STT specialistų akiratį pateko Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socia­linės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) Klaipėdos ir Šiaulių teritoriniai skyriai. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu pareikšti 9 NDNT tarnautojams. Įtarimų taip pat neišvengė 5 pacientai bei vienos privačios Šiaulių klinikos gydytojas.

Korupcijos grėsmės neslopsta

Objektyvus ir skaidrus neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas – nuolatines abejones, diskusijas, o dažnai ir nepasitenkinimą kelianti tema. Nepaisant to, kad NDNT imasi įvairių priemonių, stiprinančių priimamų sprendimų kontrolę, dalis į tarnybą besikreipiančių neįgaliųjų nepasitiki NDNT specialistų priimamomis išvadomis. Ypač tie, kurių lūkesčių šie sprendimai nepateisino.

Kasmet į NDNT kreipiasi apie 100 tūkst. šalies gyventojų. Vien 2016 metais pirmą kartą darbingumo lygis buvo vertinamas daugiau kaip 13 tūkst. asmenų. Beveik 2 tūkst. iš jų pripažinti darbingais. Vieni tokius sprendimus skundžia (NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pernai išnagrinėjo daugiau kaip 3 tūkst. asmenų ir išmokas mokančių institucijų skundų), kiti kalba, kad jiems neįgalumas nebuvo nustatytas, nes NDNT specialistams nedavė kyšio.

Po STT pareikštų įtarimų NDNT Klaipėdos ir Šiaulių skyrių tarnautojams, internete pasirodė raginimų šiuos pareigūnus apsilankyti Tauragėje, Alytuje, sugrįžti į Kauną, kur prieš keletą metų taip pat buvo kilęs kyšininkavimo skandalas. Tikinama, kad šiuose NDNT padaliniuose taip pat klesti korupcija – esą be kyšio neįgalumo čia negausi.

STT įžvelgė dar didesnius pažeidimus. Pasak šios tarnybos išplatinto pranešimo, įtariama, jog Šiauliuose galimai veikė korupcinių ryšių sistema, kai pacientai, siekiantys, kad jiems būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis arba nustatytas didesnis nei priklauso neįgalumo ar nedarbingumo lygis, kreipdavosi į vienos privačios Šiaulių klinikos gydytoją, kuris už kyšius paruošdavo reikalingus medicininius dokumentus. Esant būtinybei, gydytojas, pasinaudodamas savo pažintimis ir įtaka, pacientus nusiųsdavo pas jam palankius specializuotus gydytojus, kurie medicininiuose dokumentuose įrašydavo tik­rovės neatitinkančias, bet reikiamas (trūkstamas) ligų diag­nozes, kad, vėliau susitarus, NDNT Šiaulių skyriuje šiems asmenims be kliūčių būtų nustatytas norimas neįgalumo ar darbingumo lygis.


Netikslios diagnozės – pirmasis sąžiningumo išbandymas

Neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas prasideda nuo sveikatos priežiūros įstaigos parengto siuntimo. NDNT direktoriaus Manfredo Žymanto teigimu, objektyvaus sprendimo priėmimą dažnai apsunkina netikslios diagnozės. Jis vardija atvejus, kai netgi garbūs profesoriai kartais pateikia ne konkretaus žmogaus būklę, o iš anksto numatytos (norimos) diagnozės kriterijus idealiai atitinkančias išvadas. Tačiau, pasak M. Žymanto, pasitaiko ir tokių atvejų, kai medikai tinkamai neužfiksuoja visų ligų, todėl galutinis sprendimas būna nepalankus besikreipiančiam žmogui. Deja, NDNT neturi galimybių patikrinti abejonių keliančių diagnozių.

Praeitų metų viduryje buvo pabandyta užkardyti nesąžiningų medikų piktnaudžiavimo galimybes – netikslias diag­nozes sistemingai pateikiantys medikai buvo perspėti, kad gali netekti licencijų. Tačiau beveik per metus NDNT nė karto nesikreipė dėl licencijų sustabdymo. M. Žymanto teigimu, šis dviejų ministrų pasirašytas įsakymas – labiau prevencinė, o ne baudžiamoji priemonė.

Nors apie klysti mėgstančius medikus NDNT praneša sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms, vis dėlto praktika rodo, kad gydytojai atsakomybės išvengia. Tai, pasak NDNT vadovo, patvirtina ir ką tik pasibaigęs teismo procesas, kuriame buvo nagrinėta didžiulį visuomenės pasipiktinimą sukėlusi aklumą simuliavusios šiaulietės byla. Nuosprendis paskelbtas tik pačiai Virginijai Račienei (ji turės grąžinti daugiau kaip 17 tūkst. eurų neteisėtai gautų neįgalumo išmokų), o sunkią akių ligą diagnozavusi medikė nuo baudžiamosios atsakomybės atleista.

Teismui dar nepriėmus šio sprendimo, STT įtarimų dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu sulaukė kitas Šiaulių medikas. Panašu, kad griaudėjęs korupcijos skandalas neturėjo nei šviečiamojo, nei drausminančio poveikio.


Jei neduos – neims?

Kyšininkavimo procese visada dalyvauja dvi šalys: duodantysis ir imantysis. Tai patvirtina ir STT pranešimas: įtarimai pareikšti ir 5 galimai kyšius davusiems pacientams. STT netgi nurodo sumas, už kokias esą buvo perkami palankesni sprendimai: Klaipėdoje pacientų duotų kyšių suma siekia 100–1000 eurų, Šiauliuose – 400–600 eurų.

Pasak NDNT direktoriaus M. Žymanto, kol neįgalumo fakto nustatymą lydės tik piniginės išmokos, o ne neįgaliojo gyvenimą galinčios palengvinti paslaugos, tol bus sunku išvengti nesąžiningų manipuliacijų. Neįgalumo išmokomis vis dar bandoma spręsti socialines problemas – nedarbo, mažų atlyginimų, menkų pensijų sukurtas pasekmes.

M. Žymantas tikina, kad sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių priimami vadovaujantis pirminių sveikatos priežiūros įstaigų parengtais medicininiais dokumentais, teisės aktuose įteisintais kriterijais. Pasak jo, NDNT darbuotojai neturi galimybių jų pakeisti. Kad sprendimai būtų patikimesni, su pacien­tu dažnai susitinka ne vienas, o du tarnybos specialistai.

Tačiau, kaip rodo praktika, korupcinių susitarimų nemažėja. Ir nors, pasak NDNT direktoriaus, joks piniginis atlygis nei medikų nurodytų diagnozių, nei vertinimo kriterijų pakeisti negali, pacientai vis dar neša vokelį. „Jie perka ne neįgalumą, o ramybę, kad tarnybos specialistas padarys viską, ką galės, kad būtų priimtas palankesnis sprendimas. Iš tiesų šis sprendimas nuo jo nepriklauso, – tikina M. Žymantas. – Jeigu žmogus kyšio neduos, tarnautojas jo neims. Už tokią korupcinę veiką vienodai atsakingos abi pusės.“

NDNT dirba apie 400 darbuotojų. Visų sukontroliuoti tiesiog neįmanoma. Be to, pasak M. Žymanto, NDNT – viešojo administravimo įstaiga ir neturi teisinių įgaliojimų atlikti tokių operatyvinių veiksmų, kaip STT. Ieškodama būdų, kaip užkardyti korupcines apraiškas, NDNT buvo numačiusi savo teritoriniuose skyriuose įrengti vaizdo kameras. Nors apie tai buvo ketinama informuoti ir pacientus, ir darbuotojus, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tai palaikė pertekliniu dalyku ir nedavė leidimo stebėjimo kameroms įrengti. Gal po pastarųjų įvykių jos pozicija pasikeis?

NDNT jau yra paprašiusi STT penkiuose didžiuosiuose miestuose veikiančiuose skyriuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose surengti specialius mokymus. Taip pat ketinama aptarti galimybes, kad STT sistemiškai tikrintų NDNT teritorinių skyrių darbą. M. Žymanto teigimu, tik nuolatinė kontrolė, žinojimas, kad bet kada gali būti patikrintas ir nubaustas, gali padėti suvaldyti situaciją. Teismui įrodžius, kad NDNT tarnautojai kyšius iš tikrųjų paėmė, jiems gali grėsti iki 5 ar net 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras, reaguodamas į šią situaciją, yra pažadėjęs sugriežtinti neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarką bei stiprinti kovą su korupcija.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt