23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Į „Euroviziją“ vežė... draugystė

Akcijos „Draugystė veža“ dalyviai susitiko su Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusia grupe „Fusedmarc“.

Integracijos keliu
Nustatymai

Draugystė tarp negalios paliestųjų ir jos neturinčiųjų gali būti nuoširdi, tvirta ir kupina nuotykių – tokia buvo „Baltijos ugdymo centro“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu surengtos akcijos „Draugystė veža“ idėja. Jos kulminacija – 5 porų kelionė į „Eurovizijos“ konkursą Kijeve. 

 

Akcijos „Draugystė veža“ dalyviai aplankė Maidano aikštę. 

Išsipildžiusi svajonė

Beveik mėnesį LRT „Labo ryto“ laidoje buvo galima stebėti gražias istorijas, bylojančias apie tai, kad negalia netrukdo nuoširdžiai draugystei. Važiuoti į „Euroviziją“ panoro net 20 draugų porų, tačiau laimė atiteko penkioms daugiausiai balsų surinkusioms.

Ukmergėje gyvenantys bičiuliai Laurynas Grainys ir Izidorius Vasiliauskas susipažino prieš dvejus metus. Laurynas padeda Senamiesčio pagrindinėje mokykloje besimokančiam Izidoriui, kuris turi kompleksinę negalią. Vaikinas sunkiai vaikšto (dažniau juda neįgaliojo vežimėliu), neaiškiai kalba, jam reikia nemažai pagalbos. Laurynas prisipažįsta, kad iš pradžių buvo baisu, kaip seksis bendrauti su Izidorium, tačiau pamažu jie tapo labai gerais draugais. Nedidelis amžiaus skirtumas tam tikriausiai tik padeda – Laurynas nestabdo žaisti ir pokštauti mėgstančio Izidoriaus, nevaržo jo laisvės, skatina savarankiškumą. Bičiuliai labai mėgsta muziką, domisi „Eurovizija“, todėl apie kelionę į Kijevą Izidorius svajojo jau pernai, kai tik sužinojo, kad tokia galimybė bus. Tačiau dar reikėjo sulaukti pilnametystės. Šiemet jo svajonė išsipildė.

Į Kijevą važiavo ir Martynas Vitkus bei jo draugė Ieva Variakojytė-Reynshtrom iš Kauno. Jiems ši kelionė – dar viena smagi patirtis. Martynas beveik nemato ir dėl cerebrinio paralyžiaus sunkiai vaikšto, tačiau yra tikras nenuorama – stengiasi viską patirti ir išbandyti. Jis studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, turi savo verslą. Jo draugė Ieva „Baltijos cirke“ dirba su vaikais. Tarp jų užsimezgė nuoširdi draugystė.

Šiauliečiai Donatas Lideikis ir Juozas Mituzas – anūkas ir senelis. Donatas sunkiau vaikšto, jam reikia palydovo, o kai senelis prisėda prie kompiuterio, tada jau jam prireikia anūko pagalbos. Amžiaus skirtumas netrukdo jų draugystei. Donatas labai mėgsta keliauti. Nors vaikšto sunkiai, tačiau kelionėse įveikia didelius atstumus, įkopia net į kalnus. Vaikinas labai norėjo pamatyti Ukrainą. Ir tai jam pavyko.

 

Kelionės metu užsimezgė nuoširdi draugystė. 

Kelionė – naujos galimybės

Daiva Morkūnaitė-Šmitienė ir Vaida Vilkaitė draugauja per atstumą – dažnai susiskambina, pasikalba. Daivai veiklos netrūksta – ji augina 3 dukras, dirba, o nuo vaikystės neįgaliojo vežimėliu judančios Vaidos gyvenimas dažniausiai ribojasi namų sienomis. Ji nedrąsiai svajojo pamatyti kitą šalį, todėl užsiregistravo dalyvauti akcijoje „Draugystė veža“. Vaida neslepia, kad nors kelionės labai laukė, buvo ir daug nerimo – kaip seksis, kokie bus žmonės. Juk pirma tokia ilga kelionė, ir dar be šeimos.

Mergina pasakoja esanti labiau namisėda. O ir draugų nedaug turi. Vaidai iki 8 klasės teko mokytis namuose, tad draugiškų ryšių su klasės draugais nepavyko užmegzti. Todėl kiek­vieną naują bičiulystę labai vertina. Bendravimas, nauji draugai kelionėje jai ir buvo svarbiausia. „Nors kelionėje patyriau daug įvairių emocijų, ji man buvo labai naudinga. Sup­ratau, kad jei kažko nori pasiekti, reikia stengtis ir nebijoti. Nebijoti prašyti pagalbos, negalvoti, kad esi kažkuo blogesnis.“

Ieva Tamašauskaitė ir Neringa Venslovaitė susipažino Pasvalio dienos užimtumo centre, kai Ieva atėjo čia dirbti dailės mokytoja. Neringa dėl cerebrinio paralyžiaus sunkiau vaikšto, be to, dėl psichikos ypatumų labai svyruoja jos emocijos – nuo didelio džiaugsmo iki karčių ašarų. Nepaisant to, tarp Ievos ir Neringos užsimezgė bičiulystė – jos randa bendrą kalbą, kartu smagiai leidžia laiką ne tik dienos cent­re, bet ir laisvalaikiu. Pasak Ievos, iš kelionės į Ukrainą Neringa grįžo labai laiminga – vis dar skrajoja padebesiais nuo emocijų gausos. Abi labai domisi „Eurovizija“, kasmet aktyviai balsuoja, todėl nuvykti į šį konkursą buvo didelė Neringos svajonė. Tačiau šį kartą koncertas nublanko prieš kelionėje patirtus įspūdžius. Neringai tai taip pat buvo pirma didesnė išvyka be tėvų. „Tokios kelionės labai reikalingos – jos daug ko išmoko, pirmiausiai savarankiškumo“, – dalijasi įspūdžiais Ieva.


Išlydėjo palaikymo komanda

Keliautojus į Ukrainą išlydėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė ir visas būrys palaikymo komandos narių. Akcijos „Draugystė veža“ dalyviai į Kijevą važiavo 2 autobusiukais. Buvo pasirinktas kiekvienam lietuviui brangus maršrutas – LDK keliais. Akcijos „Draugystė veža“ komanda aplankė Liubliną, Nesvyžių, Mirą, apžiūrėjo žinomas Kijevo vietas, tarp jų ir žymiąją Maidano aikštę.

Pasak kelionę inicijavusios „Baltijos ugdymo centro“ atstovės Žydrės Gedrimaitės, keliauninkai visur buvo maloniai sutikti. Greičiau pravažiuoti pro sieną, sulaukti daugiau dėmesio muziejuose, apžiūrėti kartais net uždarytus objektus padėjo ir įvairių konsulatų, ambasadų raštai, kuriuose buvo prašoma akcijos dalyviams padėti.

Kijeve jie susitiko su Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusios grupės „Fusedmarc“ atlikėjais. „Iš pradžių už „Fusedmarc“ sirgome dėl to, kad atstovavo Lietuvai, o po susitikimo prisidėjo ir bičiulystė“, – sakė Ž. Gedrimaitė. Jos teigimu, susitikimas buvo labai jaut­rus, grupės „Fusedmarc“ Viktorija Ivanovskaja net susigraudino nuo emocijų antplūdžio.

„Tiems, kas niekada iš arti nesusidūrė su reiškiniu, pavadinimu „Eurovizija“, sunku įsivaizduoti, kokia tai mėsmalė. Šalia Tarptautinio parodų centro, kuriame vyksta konkursas, kiaurą parą zuja tūkstančiai žmonių ir automobilių. Į didžiulę aptvertą teritoriją patekti labai sunku – visur apsaugos postai. O viduje viskas griežtai suskirstyta į zonas – kiekvienas gali patekti tik į tą, kurios leidimą turi. Tačiau mus vežė draugystė, kuri atvėrė visas duris. Vos mus pamatę darbuotojai, apsaugos ir net policijos pareigūnai nuoširdžiai rūpinosi, net suorganizavo golfo automobiliukus, kad sunkiai vaikštantiems nereikėtų pėsčiomis įveikti tolimų atstumų. „Sirgome“ taip, kad turėjo girdėtis net Lietuvoje“, – dalijasi įspūdžiais Žydrė.


Kelionė suvienija ir padeda tobulėti

Ž. Gedrimaitė džiaugėsi, kad kelionė jos dalyvius labai suvienijo: pabaigoje jau nebesiskirstė poromis – visi buvo kaip viena kompanija, vieni kitiems padėjo. Nors buvo vietų, kurios neįgaliesiems visiškai nepritaikytos, visur praėjo. Pavyzdžiui, Vaidą kas nors mielai nunešdavo ant rankų.

„Labai džiaugiuosi, kad žmonės susirinko iš įvairių Lietuvos regionų, ne tik iš Vilniaus ir Kauno, taip pat iš skirtingų šeimų, su skirtingomis patirtimis. Malonu buvo matyti, kad kai kurie iš jų kelionės metu išlaisvėjo, pradėjo drąsiau bendrauti, kalbėtis“, – sako Ž. Gedrimaitė.

Atsisveikinimas buvo graudus, tačiau Ž. Gedrimaitė prasitarė, kad tuo akcijos „Draugystė veža“ dalyvių bendravimas nesibaigė. Jie, be abejo, bus pakviesti dalyvauti dar ne viename renginyje ar akcijoje. Žydrė beveik neabejoja, kad kitais metais grupė neįgaliųjų vėl leisis į kelią – šį kartą į Portugaliją. Gal kartu galite važiuoti ir jūs?

Baltijos ugdymo centro nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt