23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Socialinės įmonės pribrendo ryžtingiems ir skubiems pokyčiams

Seime surengtoje diskusijoje atvirai kalbėta apie socialinių įmonių problemas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Šurmulys dėl sparčiai augančio socialinių įmonių skaičiaus, joms skiriamos didžiulės valstybės paramos, apsukrių verslininkų „medžiojamų“ jose galinčių dirbti lengvą negalią turinčių asmenų, itin menko sunkiausios negalios žmonių jose įdarbinimo kunkuliuoja jau daugiau kaip 5-erius metus. Kuriamos darbo grupės, diskutuojama, svarstomi Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai, tačiau realaus pagreičio šie procesai niekaip neįgauna. Vis dėlto paskutinysis sugrįžimas prie socialinių įmonių problemų, bandymas jas atvirai aptarti Seime surengtoje diskusijoje-klausymuose turėtų tapti greitų ir ryžtingų pokyčių pradžia. Nieko nekeičiant, valstybės parama socialinėms įmonėms po kelių mėnesių gali baigtis. Ar jos netekę nemažus pelnus skaičiuojantys verslininkai nepradėtų atleidinėti neįgaliųjų?

 

Seimo nariui Justui Džiugeliui išduotoje Darbingumo lygio pažymoje taip pat yra įrašas „nedarbingas“. 

Socialinių įmonių rėmimo sistema – ydinga

Lietuvoje dirba tik beveik kas ketvirtas darbingo amžiaus neįgalusis – apie 28 proc. (iš 166 tūkst. šalyje gyvenančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba tik apie 47 tūkst.). Apie 6,5 tūkst. neįgaliųjų yra įdarbinusios socialinės ir neįgaliųjų socialinės įmonės, gaunančios nemenką valstybės paramą. Tačiau tai tik lašas jūroje – atviroje darbo rinkoje, dažnai negaudamos jokios paskatos, apie 40 tūkst. darbo vietų neįgaliesiems yra sukūrusios įvairios įmonės, įstaigos, organizacijos, privatus verslas. Apie 120 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų iš viso nedirba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, neįgaliųjų įdarbinimo sistema yra išbalansuota. Joje galima įžvelgti netgi tam tikros diskriminacijos – socialinėms įmonėms skiriama parama yra gerokai didesnė, nei atviroje darbo rinkoje neįgaliuosius įdarbinantiems darbdaviams.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė pateikia ir konkrečius skaičius: 2004-aisiais, kai pradėjo veikti Socialinių įmonių įstatymas, socialinėse įmonėse dirbo 665 žmonės su negalia, jiems įdarbinti buvo skirta 1,2 mln. eurų. Per įstatymo galiojimo laikotarpį šiose įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius išaugo 10 kartų (2016 metais dirbo 6231 neįgalusis), o joms skiriama parama – daugiau kaip 20 kartų (2016 m. buvo skirta 23,8 mln. eurų). Atviroje darbo rinkoje įdarbintų neįgaliųjų darbdaviai, pasinaudoję Užimtumo rėmimo įstatymu, 2015 m. gavo apie 4,5 mln. eurų. Pasak H. Varnienės, iki šiol socialinių įmonių finansavimas valstybei atsiėjo 118 mln. eurų.

2004-aisiais vieno žmogaus su negalia įdarbinimas socialinėje įmonėje kainavo 1805 eurus, o 2016-aisiais – 3820 eurų. Svarbu pabrėžti, kad didžioji dalis valstybės dotacijų panaudojamos ne darbo vietoms kurti, o darbo užmokesčiui išmokėti. Pasak H. Varnienės, valstybė kompensuoja apie 68 proc. darbo vietos išlaikymo kaštų, o tai reiškia, kad socialinės įmonės gauna 68 proc. pigesnę darbo jėgą. Be to, tik apie 330 jose dirbančių neįgaliųjų turi sunkią negalią, visi kiti – vidutinę arba lengvą.

L. Kukuraitis teigia, kad susidariusią sistemą būtina subalansuoti – socialinėms įmonėms turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir atviroje rinkoje neįgaliesiems padedantiems įsitvirtinti darbdaviams. Dabar socialinėms įmonėms skiriama dvigubai ar net trigubai didesnė parama: darbo užmokesčio subsidija, pelno mokesčio lengvata, Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas įpareigojimas, kad 5 proc. prekių ar paslaugų būtų perkama iš socialinių įmonių.

Neįgaliųjų asociacijų atstovų teigimu, socialinėms įmonėms skiriamos valstybės dotacijos dažnai prilygsta jų gaunam pelnui.

 

Socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ atstovas Nerijus Briedis (kairėje) ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (antras iš kairės) skirtingai vertina valstybės paramą socialinėms įmonėms. 

Sumokami mokesčiai didesni už dotacijas?

Socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ atstovas Nerijus Briedis tikina: socialinės įmonės neįgaliesiems labai svarbios ir reikalingos – jose kasmet sukuriama po 500–700 darbo vietų. „Sistema veikia. Dirbančių daugėja. Žmonės, negalintys lygiai konkuruoti atviroje darbo rinkoje, čia gali save realizuoti“, – Seime surengtoje diskusijoje sakė jis. „Ar blogai, kad socialinėse įmonėse dirba 6,5–7 tūkst. negalią turinčių žmonių?“ – jam antrino ir Socialinių įmonių asociacijos vadovė Ilona Tarvydienė. Pasak jos, ir iki 2004 m. valstybė rėmė prie neįgaliųjų asociacijų veikusias įmones. Socialinėms įmonėms numatytos dotacijos tik sumažina įmonių, įdarbinančių neįgaliuosius, kurių darbo našumas paprastai yra mažesnis, riziką.

N. Briedis diskusijos dalyviams pateikė įdomios statistikos. Pasak jo, tik 5 proc. socialinių įmonių yra ypatingai pelningos, 80 proc. – pelningos, o likusios dirba be jokio pelno, todėl valstybės dotacijos joms būtinos. SADM Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ščerbickaitė pabrėžė, kad socialinės įmonės nuostolingos būti negali, antraip jos negautų valstybės dotacijos. Beje, ministerijos atstovės teigimu, per visą socialinių įmonių egzistavimo laikotarpį bankrutavo tik bene 10 įmonių.

Diskusijos metu N. Briedis ne kartą pabrėžė, kad socialinės įmonės valstybei mokesčių sumoka beveik 7 mln. eurų daugiau negu gauna dotacijų.

 

Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovės Henrikos Varnienės (centre) nuomone, socialinės įmonės nelaukia sunkiausios negalios žmonių. 

Ragino keisti požiūrį į neįgalų darbuotoją

Seimo nario Justo Džiugelio nuomone, 2004-aisiais socialinės įmonės buvo kuriamos ne tam, kad taptų neįgaliųjų įdarbinimo inkubatoriais. 120 tūkst. darbingo amžiaus žmonių apskritai nedirba. Ir tai, pasak J. Džiugelio, – sisteminė bėda. Žinoma, dalis jų dėl negalios galbūt niekada ir nedirbs. Tačiau tik dalis. Daugelis dirbti norėtų.

Diskusijų dalyviams Seimo narys parodė savo Darbingumo lygio pažymą. Joje įrašyta ne tik tai, kad jo darbingumo lygis – 20 proc., bet ir neįgaliesiems puikiai žinomas bei ne vienus metus atviras diskusijas keliantis įrašas „nedarbingas“. Jis nesutrukdė J. Džiugeliui tapti Seimo nariu, tačiau ne vienam neįgaliajam tampa reikšmingu stabdžiu, kad žmogus ir pats patikėtų galįs dirbti, ir kad darbdavys jį priimtų.

Deja, sunkią negalią turintys žmonės nelaukiami ir socialinėse įmonėse. J. Džiugelis neslėpė – su socialinėmis įmonėmis jis susipažino tik tuomet, kai jau ne vienus metus sėkmingai dirbęs paties susikurtame versle, išėjo į viešumą.

Tačiau šį dėmesį Seimo narys prisimena ne visai teigiamai – į jį pradėta kreiptis prašant patarpininkauti įdarbinant žmones su negalia. Geometrine progresija didėjant socialinėms įmonėms valstybės skiriamoms dotacijoms neįgalieji tampa „medžioklės objektais“, nes pritraukia finansinius srautus, tačiau sunkios negalios žmonių jose – mažuma. J. Džiugelis ragino keisti požiūrį į neįgalų žmogų ir vertinti jį ne kaip ligonį, o kaip visavertį darbo rinkos dalyvį.


Yra ir suprantančių, ir piktnaudžiaujančių

Esama ir gerų pavyzdžių. Vienas tokių – prekybos tinklas „Rimi Lietuva“. Pastaruoju metu jame dirba apie 100 negalią turinčių žmonių. Skandinaviškas neįgaliųjų integracijos tradicijas tęsianti įmonė šiuos žmones įdarbina neprašydama jokių valstybės dotacijų. Tačiau, ko gero, daugelis dar prisimena skandalą, kai „VP Market“, pasinaudodama neįgaliaisiais, iš valstybės biudžeto pasipelnė milijoninėmis sumomis.

Panašių analogijų galima surasti ir tarp socialinių įmonių. Štai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkurta UAB „Liregus“, kurioje dirba beveik vien neįgalieji, visą savo uždirbtą pelną panaudoja įmonės infra­struktūrai gerinti, naujoms darbo vietoms kurti. Aušra Maldeikienė minėjo ir VšĮ „Ūlos juvelyrų studiją“, joje dirbančius sunkios negalios žmones. Tiesa, Seimo narė neslėpė pasipiktinimo, kad Krašto apsaugos ministerija ženkliukams gaminti pasirinko ne neįgaliųjų socialinę įmonę, o šį užsakymą atidavė kitiems gamintojams.

Tačiau, pasak H. Varnienės, netrūksta ir tokių socialinių įmonių, kurios prisidengia neįgaliųjų vardu ir iš to pelnosi. Tarp tokių LNF atstovė minėjo UAB „Lod­vila“, UAB „Amber pasta“, UAB „Kauen Craft“ ir kt. Ypač neįgaliuosius pamėgo įvairios valymo įmonės. Diskusija Seime prasidėjo A. Maldeikienės iniciatyva parodyta filmuota medžiaga, kaip dokumentuose įvardyta modernia įranga, o iš tikrųjų – paprasčiausiu šepečiu „apsiginklavusi“ neįgali moteris Pabradėje valo mokyklos langus... Kitaip, nei neįgaliųjų išnaudojimu, to nepavadinsi...


Socialinių įmonių arba neįgaliųjų į(si)darbinimo vizijos

Seimo narė A. Maldeikienė pabrėžė, kad socialinės įmonės gali būti puikus neįgaliesiems įsidarbinti padedantis modelis. Tačiau ji tvirtai laikosi nuomonės, kad toks įstatymas, koks egzistuoja dabar, negali tinkamai reglamentuoti neįgaliųjų darbo santykių ir jį būtina keisti.

Siūlymų, kaip optimizuoti neįgaliųjų į(si)darbinimą, yra įvairių. Neįgaliųjų NVO mano, kad reikėtų ir socialinėms, ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms taikyti griežtesnius, dabar tik pastarosioms numatytus reikalavimus. Yra siūlymų, kad socialinėse įmonėse dirbtų tik sunkią negalią turintys asmenys, o kitiems neįgaliesiems būtų sudaromos palankesnės sąlygos integruotis į atvirą darbo rinką.

J. Džiugelis įsitikinęs, kad tiek tokiose diskusijose, tiek socialinių įmonių įstatymų pakeitimais besirūpinančioje SADM, jos sudarytose darbo grupėse turėtų būti kviečiami dalyvauti ir darbdaviai, ne tik socialinių įmonių, bet ir verslo atstovai, darbinantys neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje. Jie pasakytų, ko trūksta, kad žmonėms su negalia būtų paprasčiau integruotis į atvirą darbo rinką: vieniems gal reikia paramos pritaikant darbo vietą, aplinką, o kitiems – užtikrinti asmeninio asistento pagalbą. Tai išsiaiškinus būtų galima suformuoti neįgaliojo rėmimo „krepšelį“, kurį apskaičiuojant būtų įtrauktos iš tiesų jam reikalingos paslaugos, o ne įdarbinusiam darbdaviui skirtos darbo užmokesčio kompensacijos. Seimo nario nuomone, būtent toks neįgalaus darbuotojo rėmimo „krepšelis“ iš esmės išspręstų neįgaliųjų įdarbinimo problemas.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt