23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Arklius reikia iš naujo prisijaukinti

Pasivažinėjimas su arkliais.

Integracijos keliu
Nustatymai

Anykščių rajono socialinių paslaugų Dienos centro neįgalieji jau trečius metus kiekvieną ketvirtadienį  autobusiuku skuba į Niūronių kaime esantį  sporto klubą „Vilartas“. Jodinėdami žirgais neįgalūs vaikai ir paaugliai puikiai praleidžia laiką, linksmai juokiasi. Gera nuotaika teigiamai atsiliepia fizinei sveikatai. Nekyla noras užsisklęsti tarp keturių sienų. 

Žirgyne negalią turintys raiteliai ne tik jodinėja, bet ir bendrauja su jojimo treniruotes lankančiais jaunaisiais sportininkais, kartu su tėveliais švenčia įvairias šventes, socialiai, bendruomeniškai auga. Dienos centro darbuotojų parengto projekto „Veiklūs jaunuoliai“ lėšomis padengiama žirgų nuomos ir transporto išlaidos.

Ruošiamės joti.

Hipoterapijos užuomazgos

„Arklio muziejaus“ sumanytojas profesorius Petras Vasinauskas, keliaudamas arkliu po Lietuvą, mąstė apie kurortinę žemdirbystę ir svajojo apie muziejų, kur žmonės pramogautų ir stiprintų sveikatą važiuodami ar jodami žirgais. Profesorius – garsaus gydomosios kūno kultūros specialisto Karolio Dineikos mokinys. Tartu universitete įgijęs kūno kultūros mokytojo specialybę, K. Dineika sugrįžo į Lietuvą ir Linkuvos „Saulės“ gimnazijoje dirbo fizinio lavinimo mokytoju. Gimnazistas P. Vasinauskas pastebėjo jauno mokytojo meilę dėstomam dalykui. Pritaikydamas psichofizinės treniruotės principus pats mokytojas pakilo iš ligos patalo. Vėliau Druskininkuose K. Dineika įkūrė gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parką.

K. Dineika buvo „Arklio muziejaus“ tarybos narys, muziejuje, kur veikė 12 km ilgio važiavimo arkliais trasa, siūlė organizuoti vadinamąsias gydyklas, kur specialistai žmones gydytų labai paprastai: pasivažinėjimu ir jodinėjimu žirgais. Deja, po K. Dineikos mirties šie planai liko neįgyvendinti.

Jojimas. 

Jojimą ėmėsi pritaikyti neįgaliesiems

Vakarų Europoje sėkmingai pradėjus praktikoje taikyti hipoterapijos gydymo metodus ir sulaukus akivaizdžių pacientų sveikatos pagerėjimo pavyzdžių, ir „Arklio muziejuje“ buvo susirūpinta, kaip jojimo terapiją panaudoti neįgaliems žmonėms. Muziejuje organizuotose mokslinėse konferencijose apie gydymą jojant žirgais ir pasiektus rezultatus pranešimus skaitė Birštono žirgyno trenerė Saulė Mereckienė ir Neįgalaus jojimo asociacijos vadovė dr. Laura Straubergaitė. Tarp Lietuvos neįgaliųjų draugijos, Anykščių rajono savivaldybės ir tuometinės Niūronių žirgų fermos savininkės Anykščių žemės ūkio mokyklos buvo sudaryta trišalė sutartis. Neįgaliųjų draugijai skyrus lėšų prasidėjo jojimo maniežo po stogu įrengimo ir jojimo pritaikymo neįgaliems žmonėms darbai. Žemės ūkio mokyk­lai nutraukus sutartį, Niūronių fermą įsigijo sporto klubas „Vilartas“. Trišalės sutarties nariai toliau tęsė darbus.


Sėkminga latvių patirtis

Anykščių rajono savivaldybė dalyvavo latvių organizuotame projekte „Gydymas gyvūnais“ („Gyvūnų terapija stiprinant socialinę aplinką tarp Latvijos-Lietuvos pasienio bendruomenių“). Projekte dalyvavo 11 partnerių iš Latvijos ir 4 – iš Lietuvos. Džiugina latvių pasiekimai šioje srityje. Latvijoje hipoterapija yra įteisinta, o gydymo žirgais paslaugos pacientams apmokamos iš ligonių kasos. Dalyvaudamas projekte žirginio sporto klubas įsigijo keltuvą neįgaliesiems. Treniruotes pradėjo lankyti neįgalūs vaikai. Trenerio Stasio Uogelos paruošta raitelė Judita Tukačiauskaitė dalyvavo Raudondvaryje įsikūrusiame Šeduvos technologijų ir verslo mokyklos žirgyne organizuojamose Lietuvos specia­liosios olimpiados jojimo čempionate „Suvaldyk žirgą“, du kartus užėmė prizines vietas.


Be baimės sėda ant žirgų

Anykščių rajono socialinių paslaugų centras vykdė tęstinį projektą „Pažinkime savo kraštą iš arčiau“. Viena iš jo veiklų buvo Dienos centro lankytojų su negalia išvykos į žirginio sporto klubą Niūronyse. Tokių išvykų metu psichikos ir kitokią negalią turintys neįgalieji susipažino su žirgais ir pradėjo jodinėti. Dienos centro darbuotoja Agnė Eimontienė prisiminė, kad pradžia buvo sunki. Vaikai bijojo net prieiti ir paglostyti žirgus. Teko prašyti tėvelių, kurie taip pat dalyvaudavo jojimo užsiėmimuose, pagalbos. Dabar visi be baimės sėda ant žirgų. Kai lankiausi sporto klube „Vilartas“, diena buvo apniukusi ir snigo, tačiau iš autobusiuko išlipę neįgalūs raiteliai nepabūgo darganos, sėdo ant žirgų ir lydimi žirgyno darbuotojų išjojo į mišką. Kiti, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, jodinėjo aikštelėje. Noras bendrauti su žirgais, jodinėti buvo stipresnis už gamtos išdaigas. Tokių pamokų nauda – pirmiausia gera nuotaika. Mažėja nervingumas, būna geresnis miegas ir poilsis. Po truputį gerėja gyvenimo kokybė, teikianti vilties būti sveikesniems ir laimingesniems.


Reikia plėsti specialistų komandą

Vis dėlto norint pasiekti dar geresnių neįgaliųjų raitelių sveikatos pagerėjimo rezultatų, reikia, kad kartu komandoje dirbtų daugelio sričių specialistai. Su žirgu dirbantis treneris turi būti patyręs raitelis ir medikas, puikiai išmanantis raitelio bei žirgo kineziologiją ir biomechaniką. Asmenims, turintiems specia­liųjų poreikių, jodinėjant žirgais, turi dalyvauti specialusis pedagogas, taikomosios kūno kultūros specialistas. Jeigu siekiama psichoterapinių tikslų – ir papildomą kvalifikaciją turintis psichoterapeautas. Visi specialistai turi stebėti raitelio sveikatos pokyčius. „Vilarto“ sporto klubo vadovė Vilmantė Veršulienė sutinka, kad tiek aprėpti vienam treneriui neįmanoma. Specialistų apmokymas arba pakvietimas iš kitur, kaip ir jojimo terapijai tinkančių ramių, tvirtos psichikos žirgų išlaikymas, reikalauja nemažų lėšų. Vadovės manymu, žirgyne trūksta darbo su specia­liųjų poreikių asmenimis patirties ir vadybos žinių turinčio darbuotojo, kuris organizuotų gydomojo jojimo programas ir įtrauktų visus šios srities specialistus. Belieka tikėtis, kad geranoriško Anykščių rajono savivaldybės, Neįgaliųjų draugijos, Anykščių rajono socialinių paslaugų centro ir „Vilarto“ sporto klubo šeimininkų bendradarbiavimo dėka kurorto statusą gavusiame rajone ir toliau bus puoselėjamos gydomojo jojimo programos.

Profesoriaus P. Vasinauskas rašė, kad arklius reikia iš naujo prisijaukinti. Praeityje arkliai buvo reikalingi karo žygiuose, žemės ūkyje, transporte, o dabar naudojami žirginiame sporte, turizme. Beliko arklį prisijaukinti gydomojo jojimo, fizinės ir dvasinės žmogaus sveikatos stiprinimo srityse. Niūronys tada taps draugišku visų žmonių su negalia centru.


Egidijus MUSTEIKIS

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt