23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Skirstant techninės pagalbos priemones laukia naujovės

TPNC direktorė I. Ogurcova ir Metodinio skyriaus vedėja D. Sabaliauskaitė (iš dešinės) išklausė neįgaliųjų pastabas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Neįgaliųjų reikalų departamente vyko pasitarimas, kuriame dalyvavę neįgaliųjų organizacijų nariai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) darbuotojais aptarė naujoves, kurios šiemet laukia skirstant techninės pagalbos priemones neįgaliesiems. Pristatome šias naujoves ir „Bičiulystės“ skaitytojams. 

TPNC Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas R. Aladavičius demonstruoja techninės pagalbos priemonių naujoves.

Priemonės bus išduodamos lengviau

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės, pokyčių šiemet bus: yra tobulinama techninės pagalbos priemonių kompensavimo tvarka, į sąrašą įtraukiamos naujos priemonės, atsiranda naujų gavėjų. „Manome, kad einame tobulėjimo keliu“, – sako E. Čaplikienė.

Bene didžiausia diskusija kilo dėl to, ar būtinai aktyvaus tipo vežimėlį turi išrašyti gydytojas reabilitologas. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos siūlymu, tai padaryti galėtų šeimos gydytojas.

TPNC Metodinio skyriaus vedėjos Dovilės Sabaliauskaitės teigimu, dažnai šeimos gydytojai neturi pakankamai žinių apie aktyvaus tipo vežimėlius. Jie daugiau žino apie paprastesnes priemones – vaikštynes, naktipuodžio kėdutes ir pan. Na, o reabilitologas yra profesionalas, jis gali daug patarti žmogui, atsisėdusiam į vežimėlį. Pasak TPNC direktorės Ilonos Ogurcovos, apsilankęs pas reabilitologą dėl vežimėlio žmogus tuo pačiu gali pasikonsultuoti ir dėl pragulų prevencijos, ir dėl taisyklingo sėdėjimo, ir pan.

Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis mano, kad ne tas pats, kai judėjimo priemonė skiriama pirmą ir jau kažkelintą kartą. Nevaikštančiam žmogui vežimėlis – jo tapatybės dalis. Jis pats dažnai geriau nei reabilitologas žino, ko jam reikia, koks vežimėlis geriau tinka. Na, o pas reabilitologą patekti yra sunku, jei vežimėlį skirtų šeimos gydytojas, žmonės sutaupytų laiko.

Ministerijos atstovai neprieštaravo šiems argumentams. Taigi nutarta, kad aktyvaus tipo vežimėlį reabilitologas privalės paskirti tik pirmą kartą, o vėliau tai galės padaryti ir šeimos gydytojas.

Pasak TPNC Metodinio skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Juškienės, atskiroms priemonėms įsigyti nebereikės išrašo iš medicinos dokumentų (forma 027A). Pavyzdžiui, įsigyjant reguliuojamas lovas, čiužinius, lovos staliukus asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, užteks pateikti negalią liudijančius dokumentus. Išrašo nebereikės ir įsigyjant lazdelę.

SADM Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė ir patarėja D. Zabarauskienė (iš dešinės) pristatė techninės pagalbos priemonių tvarkos naujoves.

Nebeliks kompensavimo per įmones

E. Čaplikienė pristatė ir kitą šių metų naujovę – nebeliks vežimėlių kompensavimo per įmones. Grįžtama prie ankstesnio modelio – žmogus galės pats įsigyti norimą priemonę ir pinigai bus pervedami į jo sąskaitą.

Neįgalieji atkreipė dėmesį, kad žmonėms, turintiems mažiau pinigų, bus labai sunku įsigyti norimą vežimėlį. D. Sabaliauskaitės teigimu, ši problema sprendžiama paprastai – visada galima vežimėlį gauti iš TPNC nemokamai. Tokio pasirinkimo privalumas yra tas, kad vežimėlį galima keisti pakitus sveikatos būklei. O įsigijus vežimėlį su kompensacija, jis tampa žmogaus nuosavybe ir netgi pasikeitus sveikatos būklei ar supratus, kad priemonė netinka, tenka su juo važinėti tol, kol ateis kitos kompensacijos laikas.

Be to, vežimėlius bus galima pirkti iš visos Europos Sąjungos, todėl neįgalieji gali ir sutaupyti.

Nuo šių metų atsiranda papildoma galimybė įsigyti pripučiamus pasėstus – nusipirkus juos patiems bus išmokama 100 eurų kompensacija. V. Juškienės teigimu, TPNC šiuo metu perka 6 rūšių pasėstus, jie išduodami nemokamai. Tačiau jei žmogus norės gauti pasėstą greičiau ar įsigyti kokį nors konkretų, kurio nėra nupirkta, tokia galimybė bus.

Nuo šių metų TPNC perkamų priemonių sąraše atsiranda naujovė – elektriniai varytuvai (iki šiol būdavo perkami tik mechaniniai varytuvai). Jie bus skiriami silpnas rankas turintiems neįgaliesiems (tetraplegikams), kaip alternatyva elektriniams vežimėliams.

Dar viena naujovė – mažėja įmokos už pakartotinai išduodamas judėjimo priemones. Tarkim, už naują automatiškai valdomą lovą teks sumokėti 72 Eur, o už pakartotinai išduodamą – 35 Eur. Įsigyti naują naktipuodžio kėdutę kainuos 6 Eur, o pakartotinai išduodamą – 3 Eur ir pan. V. Juškienė pabrėžė, kad vaikai judėjimo techninės pagalbos priemonėmis aprūpinami nemokamai.


Regos ir klausos priemonės

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrija „Pagava“ pasiūlė, kad vidinio ryšio FM sistemos būtų skiriamos ir specialiojo ugdymo įstaigose besimokantiems moksleiviams. Iki šiol galimybę gauti FM sistemos įsigijimo išlaidų kompensaciją turėjo klausos aparatu ar kochleariniu implantu besinaudojantys moksleiviai ar studentai, ugdomi bendrojo lavinimo įstaigose. FM sistemas galima įsigyti per įmones, kompensuojama 724 Eur kas 5 metus. Į šį siūlymą atsižvelgta. Specialiosiose mokyklose yra ugdomi apie 300 klausos negalią turinčių vaikų.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga siūlė padidinti sumą, kuri kompensuojama už ekranų skaitymo programinės įrangos įsigijimą. Vis dėlto kompensacijos dydis išliks toks pat (869 Eur), bet kompensaciją bus galima gauti dažniau – ne kas 7, o kas 5 metus.

Buvo sulaukta neįgaliųjų NVO siūlymo regos negalią turintiesiems kompensuoti ir telefono, ir planšetinio kompiuterio įsigijimo išlaidas. Tačiau, pasak E. Čaplikienės, 2 priemones kompensuoti netikslinga, nes dabar telefoną dažnai galima panaudoti ir kaip planšetinį kompiuterį. Bus kompensuojama tik vienos priemonės: arba telefono, arba planšetinio kompiuterio įsigijimo išlaidos 1 kartą per 5 metus iki 175 Eur.

Sutrikusio intelekto bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova atkreipė dėmesį, kad turėtų būti kompensuojamos ir tokios mokytis, dirbti su kompiuteriu padedančios priemonės, kaip prie galvos tvirtinami „snapai“, specialios pelės, klaviatūros ir pan. D. Sabaliauskaitė patikino, kad netrukus žadama svarstyti naują priemonių sąrašą, į kurį planuojama įtraukti ir įvairias komunikacijos priemones, tarp jų ir minėtas.


Perkama vis įvairesnių pagalbos priemonių

TPNC Vilniaus skyriuje taip pat yra naujienų neįgaliesiems. Pasak vyriausiojo specialisto Ramūno Aladavičiaus, perkama vis įvairesnių vaikštynių (ir su ratukais, ir be, ir su vieta atsisėsti, ir be), naktipuodžio kėdučių, taip pat vežimėlių, vaikams skirtų darbo kėdučių ir pan. TPNC Vilniaus skyriaus vedėja Jolanta Bub­levičienė pasidžiaugė, kad nupirktas ir pasikeliantis elektrinis vežimėlis, kuris atiteks Seimo nariui Justui Džiugeliui. J. Bublevičienės teigimu, tai nėra jokia naujiena, nes per metus TPNC nuperka 4 tokius vežimėlius.

Pasak D. Sabaliauskaitės, naujomis priemonėmis jau gali džiaugtis ir regos bei klausos negalią turintieji. Pirmiesiems skirtas Daisy elektroninių knygų skaitytuvas, kuris suteikia neregiams daugiau galimybių patogiai skaityti, mokytis, atitinka šiuolaikinius standartus.

Kurtiesiems patogiau gyventi padės elektroninė auklė – aparatas, skirtas klausos sutrikimų turintiesiems, slaugantiems sunkios negalios asmenis arba auginantiems vaiką iki 3 metų. Šio prietaiso išskirtinumas tas, kad jis ne tik spalvomis signalizuoja apie garsus, bet turi ir vaizdo kamerą, tad galima matyti, ką kitame kambaryje veikia slaugomas žmogus ar vaikas. Nupirktas ir šiuolaikiškesnis durų skambutis – vaizdo rodytuvas. Prietaisas belaidis, todėl juo patogu naudotis visuose namuose.

D. Sabaliauskaitės teigimu, techninės pagalbos priemonėms per metus skiriama 2 mln. 100 tūkst. eurų. Padalijus iš žmonių, kurioms jos išskirstomos, skaičiaus, vienam asmeniui tenka 100 eurų. Tai yra labai mažai. Vis dėlto kasmet stengiamasi atsižvelgti į klientų poreikius, pirkti vis įvairesnes ir kokybiškesnes priemones.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt