23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

„Vilties paukštė“ skraidino po muzikos garsų pasaulį

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos programa sužavėjo visus festivalio dalyvius.

Integracijos keliu
Nustatymai

Aplankiusi penkis šalies miestus, paskutinį kartą susitikti su dainos ir muzikos puoselėtojais „Vilties paukštė“ nusileido Kaišiadorių kultūros centre. Šiame mieste tokia muzikos šventė surengta antrą kartą. Šįsyk čionai susirinko 10 meno mėgėjų kolektyvų iš Ukmergės, Jonavos, Kėdainių, Elektrėnų, Garliavos, Kazlų Rūdos ir Kaišiadorių. Baigiamąją festivalio dainų ir muzikos pynę gražiai paįvairino jonaviškių suvaidinta humoristinė miniatiūra. 

Pasirodžiusiems kolektyvams publika negailėjo aplodismentų.

Tegul šventė prasideda...

Kiekviename mieste „Vilties paukštė“ buvo sutikta vis kitaip. Vienur meno mėgėjus šiltai sveikino jaunieji atlikėjai, kitur skambėjo žinomų dainininkų repertuaro melodijos, festivalio dalyvius žavėjo ir itališkos dainos.

Kaišiadoryse renginio vedėjos pareigas prisiėmusi Neįgaliųjų draugijos narė Dalia Sinkevičienė taip pat ilgokai mąstė, kaip originaliai pristatyti festivalio dalyvius, sukurti šventišką nuotaiką. Pasklaidžiusi poezijos knygas, Dalia sumanė kiekvieną kolektyvą pristatyti iš to krašto kilusių poetų posmais.

Nuoširdžių žodžių muzikos ir dainos mėgėjams nepagailėjo ir „Vilties paukštės“ organizatorė – Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Globienė. Ir Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, patikino, kad jai yra ir visada bus artimi neįgalių žmonių rūpesčiai, skausmai ir džiaugsmai.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė atkreipė dėmesį, kad „Vilties paukštė“ suvienijo įvairias neįgaliųjų organizacijas. Scenoje pasirodė Lietuvos neįgaliųjų draugijos ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos kolektyvai, festivalio dalyviams savo dainas dovanojo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kaišiadorių skyriaus ansamblis „Volungėlė“.

„Vilties paukštė“ iš tikrųjų suteikia sparnus, pakylėja: meno mėgėjų kolektyvai kuria, repetuoja, atveža savo dainas, dalijasi šypsenomis ir gera nuotaika“, – per šalį keliavusį renginių ciklą apibendrino Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.

Pirmieji į sceną pakilo festivalio šeimininkai – Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Gabija“. Savo programai jis pasirinko Lietuvai, brangiausiai žemei, skirtas lyriškas melodijas. Irenos Leonavičienės vadovaujamo kolektyvo darnus dainavimas maloniai nuteikė žiūrovus, palydėjo juos į muzikos garsų pasaulį.

Dainuoja Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Gija“.

Vienija noras muzikuoti

Lyriškų dainų pynę pasirinko ir Garliavos neįgaliųjų draugijos ansamblis „Šarma“. Kolektyvas kartu muzikuoja jau 18 metų. „Vilties paukštei“ jis parengė programą „Per žemę su daina“. Violetos Traškevičienės vadovaujama „Šarma“ noriai renkasi lietuvių liaudies dainas, tačiau mielai atlieka ir originalias melodijas. Šįsyk linksmai nuskambėjo Garliavą minintis J. Šilkaičio kūrinys „Šiandien mūs šventė“.

Muzika plėšo vakaro tylą, / Laimės širdis pilna... – ne tik dainos žodžiais, bet ir nuotaikingu jos atlikimu šventę skaidrino atsinaujinęs Kėdainių rajono neįgalių draugijos vokalinis ansamblis „Gija“. Ričardo Gečo vadovaujami kėdainiškiai muzikuoja dar tik 4 metus, tačiau jau turi nemažai koncertinės patirties. „Vilties paukštei“ „Gija“ parengė linksmus ir skambius kūrinius. Žiūrovams ypač patiko daugeliui negirdėta Antano Mikalausko daina „Nebark, tėveli“. Jie plojo į taktą, pritarė dainininkams.

Publikos palankumą išlaikė ir Kazlų Rūdos neįgaliųjų draugijos ansamblis „Sidabrinė gija“. Lilovatės Jašmontienės vadovaujami dainininkai į sceną pakilo su šventei parengta prog­rama „Senos dainos – geros dainos“. Ansamblis iš tiesų atliko žinomas dainas: „Senelio armonika“, „Taip toli“, „Mielas, ranką duok“. Kartu su „Sidabrine gija“ dainavo visa salė.

Kitąmet 20-ąsias gyvavimo metines minėsiančiame kolektyve dainuoja vyresnio amžiaus žmonės. Vienas jų – 90-metis Pet­ras Narbutas. Pasak vyriškio, gyvenimas jį ir mėtė, ir vėtė – devynis pragaro ratus pereiti teko. „Lageryje (Komijoje) anglis kasiau, buvau šaudytas, daužytas, – į skaudžius prisiminimus trumpam nugrimzta vyras. – Bet vis tiek aukštąjį mokslą baigiau, mokykloje dirbau, buvau iš jos išmestas...“ Nuo vaikystės dainuojančio, mokykloje geriausiu tenoru pripažinto vyro veidas pamažu nuskaidrėja: „Daina padėjo ištverti visas gyvenimo negandas.“ Tad ir garbaus amžiaus sulaukęs šio pomėgio neatsisako.

Meilė dainai draugėn suvadino ir „Vilties paukštėje“ pasirodžiusį jauniausią – vos porą metų gyvuojantį – Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungos kolektyvą „Lomena“ (vadovė Regina Baub­lienė). Neįgaliesiems pritaikytoje kultūros centro scenoje kartu su visais dainavo ir dvi rateliais judančios moterys.

O štai iš Elektrėnų neįgaliųjų draugijos atvyko tik pusė ansamblio „Žara“ dainininkų. Pasak meno vadovės Nijolės Skuodienės, elektrėniškiai rimtai svarstė, ar apskritai šįsyk dalyvauti „Vilties paukštėje“, mat dėl kelių dainininkų ligos liko be pagrindinių balsų. Vis dėlto ryžosi. Ir visai gerai pasirodė. Jie vieninteliai savo programą paįvairino dueto daina – ją atliko Onutė Vodeikienė ir Steponas Bitinas.

Pasak visą gyvenimą dainuojančios Onutės, ansamblio repertuare yra ne tik duetų, bet ir trio, kvartetų atliekamų dainų. Visas jas dainuojanti moteris apgailestavo, kad „Vilties paukštei“ tegalima pasiūlyti trejetą kūrinių.

Scenoje elektrėniškių O. Vodeikienės ir S. Bitino duetas.

Vieno kolektyvo – per maža

Jonavos rajono neįgaliųjų draugija į baigiamąjį „Vilties paukštės“ koncertą atvyko su dviem kolektyvais: moterų vokaliniu ansambliu „Lietava“ ir humoro grupe „Rykštė“.

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Valerija Lopetienė neslepia: šiemetinei „Vilties paukštei“ pasirengti buvo nelengva. Ansamblio vadovė Laima Stakeliūnienė pavasarį pateko į avariją – ją patrenkė automobilis. Moteris stipriai nukentėjo. Laimė, kad iš repeticijos kultūros centre į kitą repeticiją meno mokykloje skubėjusi muzikė su savimi nešėsi ir akordeoną. Jam teko didžioji smūgio dalis. Jei ne jis, L. Stakeliūnienės gyvybei būtų iškilusi didelė grėsmė.

Vadovei gulint ligoninėje, atgaunant jėgas namuose, vadovavimą „Lietavai“ laikinai perėmė ansamblio senbuvė, nuo pat pradžių jame dainuojanti Nijolė Antanavičienė. Nuo jaunystės akordeonu grojanti moteris akompanavo repeticijose, sukviesdavo moteris. Tad kai spalį vadovė sugrįžo, rado visai neblogai pasirengusį kolektyvą.

L. Stakeliūnienė pasakoja, kad ansamblio moterys labai entuziastingai imasi naujų dainų. Ir lengviausiu keliu neina – dainuoja ir dviem, ir trim balsais, pirmenybę teikia originalioms melodijoms.

Kitas Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos kolektyvas – humoro grupė „Rykštė“. 12 žodžio kišenėje neieškančių moterų vadovauja Angelė Bortkevičienė. Humoro grupės branduolys – keturios seserys: Audronė Šimonienė, Irena Jankauskienė, Rita Sipavičienė ir Rima Steponavičienė.

„Vilties paukštėje“ „Rykštė“ suvaidino miniatiūrą „Lietuvos kaime“. Joje – plati socialinių negandų mozaika.


Ukmergiškių pasirodymas – viso festivalio vainikas

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos paruošta programa „...jaunystę prisiminus...“ vainikavo ne tik Kaišiadoryse vykusį koncertą, bet ir visą šiemetinį „Vilties paukštės“ festivalį. Į iki smulkmenų apgalvotą, profesionaliai surežisuotą muzikos spektaklį susiliejo visų trijų kolektyvų – moterų vokalinių ansamblių „Goda“ ir „Kartos“, instrumentinės grupės „3V“ – kūrybinis potencialas. Programos sumanytoja ir režisierė Zita Kvik­lienė neskaičiuoja, kiek valandų sugaišta dėliodama moterims tinkantį repertuarą, kiek trunka preciziškas programos parengimas, darnus balsų skambėjimas. Maksimalaus rezultato siekianti profesionali meno vadovė, chorvedė – vienodai reikli ir sau, ir ansamblių dainininkėms. Po 30 koncertų per metus surengiantys jos vadovaujami kolektyvai – akivaizdus įrodymas, kad „Godos“, „Kartų“ ansamblių pasirodymai populiarūs ir žmonių laukiami. Jie yra pasiekę tokį profesionalumo lygį, kad dalyvauja respublikiniame prestižiniame meno mėgėjų konkurse „Sidabriniai balsai“ ir ten sulaukia įvertinimo bei apdovanojimų.

Pasak Z. Kviklienės, „Vilties paukštė“ – svarbiausias metų renginys. Jam kasmet rengiama nauja programa. Šiemetiniame nuskambėjo 8 dainų pynė. Sumaniai sudėliotos melodijos, scenoje besikeičiančios vaizdo projekcijos, jas papildantys emocingi žodžiai žiūrovus vedė per visus gyvenimo etapus: pavasarį – vaikystę, vasarą – jaunystę, rudenį – brandą, žiemą – šviesią senatvę.

Z. Kviklienė įsitikinusi, kad meno vadovas turi siekti sukurti scenoje mažą spektaklį. Jaudinantys ir žavintys ukmergiškių pasirodymai – daug darbo reikalaujančių repeticijų rezultatas. „Godos“ ir „Kartų“ dainos skambėjo Briuselyje, jų laukiama Švedijoje ir Norvegijoje. „Vilties paukštėje“ nuskambėjusi programa dar ilgai šildys ja besigėrėjusių žmonių širdis, nematomais sparnais skraidins po muzikos garsų pasaulį.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt