16
T, Spa
15 Nauji straipsniai

Sporto šventė ne tik įvyko, bet ir pavyko

Įtempta kova baudų metimo aikštelėje.

Integracijos keliu
Nustatymai

Jau 9 kartą neįgaliuosius į Kauną sukvietė sporto žaidynės. Į šventę susirinko apie 400 dalyvių, išdalinta 60 medalių komplektų – vien skaičiai rodo, kad renginys neišsikvėpė ir yra reikalingas. 

Pasveikino garbūs svečiai
Šventės dalyvius pasveikinti atvažiavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Seimo narė Orinta Leiputė, Kūno kultūros ir sporto bei Neįgaliųjų reikalų departamentų, Kauno miesto savivaldybės atstovai. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko, sveikindama žaidynių dalyvius, palinkėjo, kad iš jų išaugtų parolimpiečiai. Žaidynių pradžią paskelbė jų direktorius Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas. Šventės dalyviams geros nuotaikos pliūpsnį padovanojo Lietuvos karinių pajėgų orkestras.
Žaidynių dalyviai, jau 9 kartą susirinkę į S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrą, vos sulaukę duoto starto, rikiavosi prie smiginio lentų, bočios aikštelėje, ruošėsi žaisti krepšinį 3x3, mėtyti į krepšį baudas, lenkti rankas ir varžytis prie šaškių bei šachmatų lentų. Visą pusdienį senojoje sporto halėje bumpsėjo kamuoliai, žaidėjai rymojo prie šachmatų lentų, stovėjo smiginio eilėje, buvo girdėti plojimai ir palaikymo šūksniai.

Rungčių nugalėtojai buvo apdovanoti medaliais.

Lenkiant ranką – azartas ir nusivylimai
Atkaklios kovos vyko prie rankų lenkimo stalų. Rimvydas Grauslys iš Plungės į šventę atvyko pirmą kartą. Jis anksčiau buvo treniravęsis, bet pastaruoju metu jau seniai rankos nelenkė. Tačiau R. Grauslys nuolat dirba ūkyje, o tai reiškia, kad jėgos jam netrūksta. Varžytis nesutrukdė nė po traumos pažeistas stuburas. Iškovota II vieta (kaire ranka) ir III vieta (dešine ranka) tarp vyrų iki 80 kg Rimvydą labai pradžiugino, o žiūrovams malonių akimirkų suteikė atkakli jo kova su pirmosios vietos laimėtoju klaipėdiečiu Denisu Jančenkovu. R. Grauslys žadėjo ir kitais metais būtinai atvykti į varžybas.
Visus nustebino rankų lenkimo rungtyje tarp vyrų, sveriančių daugiau nei 80 kg, geriausiai pasirodęs klausos negalią turintis palangiškis Darius Jašinskas. Vaikinas treniruojasi sporto salėje, tačiau varžytis neturi su kuo. Pakviestas į šią sporto šventę jaunuolis labai apsidžiaugė. Dar didesnis jo džiaugsmas buvo, kai pavyko iškovoti pirmą vietą.
Radviliškietė Irena Vilniuvienė tarp moterų buvo trečia. Žaidynių nuostatai numato, kad atskirai varžosi moterys iki 60 kg ir per 60 kg. Kadangi Irena sveria šiek tiek daugiau nei 60 kg, jai teko varžytis ir su didesnio nei 100 kg svorio konkurentėmis. I. Vilniuvienė mano, kad reikėtų pakoreguoti žaidynių nuostatus – moterų, kaip ir vyrų grupėje, turėtų būti išskirtos iki 80 kg ir daugiau nei 80 kg sveriančiųjų grupės.
I. Vilniuvienė yra Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės pavaduotoja. Ji pasakoja, kad ten sportas labai mėgiamas. Važiuojama į įvairias sporto šventes ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje.
Ir šį kartą su medaliais namo grįžo visas būrys radviliškiečių.

R. Grauslys (dešinėje) po įtemptos kovos nusileido D. Jančenkovui.

Visos negalios – kartu
Didžiulis azartas buvo jaučiamas prie krepšinio lentos. Čia buvo varžomasi krepšinio 3x3 ir baudų metimo rungtyse. Krepšinio varžybos vyko atskirai vyrams ir moterims, buvo išskirtos klausos, intelekto negalią turinčiųjų ir neįgaliųjų vežimėliuose grupės. Na, o mėtant baudas klausos negalią turintieji nebuvo išskirti.
Niekam ne paslaptis, kad mūsų kurtieji krepšinį žaidžia itin gerai. Aukso medalį iškovojo Algirdas Jurkša, Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės, skinančios pergales Europos ir pasaulio čempionatuose, treneris. Vyriškis teigė seniai nežaidžiantis krepšinio, tačiau pasimankština treniruodamas rinktinę, kartą kitą ir kamuolį į krepšį įmeta. A. Jurkšas džiaugiasi, kad yra tokios žaidynės, kur fizinę negalią turintieji varžosi su klausos ar intelekto negalią turinčiais. Ir tai jau tampa gražia tradicija.


Atvažiuoja ir pabendrauti, ir rimtai pasportuoti
Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Rolanda Petronienė pasakoja, kad jos vadovaujamos draugijos nariai žaidynėse rungiasi smiginio ir bočios rungtyse. Draugija turi sporto būrelį, kuriam vadovauja pati pirmininkė. „Vyresnio amžiaus žmonės nieko daugiau nenori, tik smiginio strėlytes mėtyti, toks azartas juos pagavo“, – sako R. Petronienė. Tiesa, bočios mokomasi tik teoriškai – draugija neturi kamuoliukų, nes jie labai brangūs. Na, o rimtai pasitreniruojama dalyvaujant varžybose, kurių nemažai vyksta ir Šiaulių mieste, ir rajone, ir pas kaimynus.
Andrius Lukšys žaidynėse atstovavo Marijampolės klubui „Siekis“. Vyriškis sako šiuo metu nedirbantis, todėl noriai nueina į klubą pasportuoti, mielai važiuoja į sporto šventes. Marijampolėje veikia 2 neįgaliųjų sporto klubai („Šešupė“ ir „Siekis“), todėl norintieji tikrai gali atrasti sau mielą veiklą.
Gražina Lekavičienė – kaunietė, todėl taip pat noriai kasmet atvyksta į žaidynes, sudalyvauja ir kokioje nors rungtyje (smiginis ir bočia tinkami visiems). Nepaisant garbaus amžiaus ir visą gyvenimą lydėjusių sveikatos negandų, moteris išlieka aktyvi ir energinga. Ji juokauja neturinti laiko pasenti, turi būti visada pasitempusi ir jauna. G. Lekavičienė anksčiau vadovavo Lietuvos paraplegikų asociacijos Kauno skyriui, dainavo ansamblyje. Ji prisimena, kaip buvo sunku turint judėjimo negalią auginti vaikus, mokytis. Niekas nebuvo pritaikyta. Moteris ir universitetą baigė namuose. „Dėstytojai į namus turėdavo ateiti, be jokių konsultacijų atsiskaitinėdavau. Tuo metu tai buvo didžiulis dalykas. Reikėjo prašyti leidimo mokytis. Dabar tiktai studijuok, daug kas pritaikyta“, – pasakoja moteris. Į sporto žaidynes G.Lekavičienė atvažiuoja ne tiek sportuoti, kiek senų bičiulių susitikti. O jų per tiek metų susikaupė ne viena dešimtis.


Išsiskirstė puikios nuotaikos
Žaidynių direktorius I. Mačiukas džiaugiasi, kad šventė ne tik įvyko, bet ir pavyko. Tai rodo faktas, kad jose dalyvavo apie 400 sportininkų, vyravo gera nuotaika ir entuziazmas. „Šių žaidynių tikslas – ne gerų rezultatų siekimas, o dalyvavimas, bendravimas. Parenkamos paprastos rungtys, kurias gali įveikti kiekvienas neįgalusis“, – sakė I. Mačiukas. Dar daugiau emocijų suteikė faktas, kad žaidynės vyko parolimpiados įkarštyje, girdint apie mūsų sportininkų iškovotus medalius.
10-osiose, jubiliejinėse, žaidynėse žadama dar labiau atsižvelgti į trenerių pastabas. Pavyzdžiui, šiemet bočios rungtyje buvo išskirta „parolimpinė“ grupė. Joje varžėsi žmonės, kurių pažeistos visos 4 galūnės. Kaunietis Rimantas Pileckis šiuo pokyčiu labai džiaugiasi ir svajoja dar daugiau – kad vyktų atskiros bočios varžybos, kad atsirastų galimybė išvykti į tarptautines varžybas.
Nors šventė nepasiėjo be traumų, buvo girdėti nusivylimo šūksnių nelaimėjus, tačiau dauguma žaidynių dalyvių išsiskirstė su šypsenomis, o keli šimtai – ir medaliais nešini, palydėti nuoširdžių plojimų. Iki kitų metų, iki jubiliejinių žaidynių.


Aurelija BABINSKIENĖ 
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt