23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Stovykloje „Neregėta aš“ – naujos moterų patirtys

Iš stovyklos „Neregėta aš“ moterys išsiveš bendrystės jausmą.

Integracijos keliu
Nustatymai

Šventosios reabilitacijos ir mokymo centre tęsiasi stovyklų ir seminarų sezonas. Praėjusią savaitę čia stiprybės ir tikėjimo savimi sėmėsi negalią turinčios moterys. Per 5 stovyklos dienas jos turėjo galimybę atsigręžti į save, pažinti kitą savo pusę, pradėti džiaugtis gyvenimu. 

Trūkumus paversti privalumais

Kaip galiu savo trūkumus paversti privalumais ir netgi atspirties tašku siekti daugiau? Kaip pamilti save? Šiais ir kitais klausimais kiekvieną dieną stovyklos dalyvės diskutavo su saviugdos trenere Jurga Juodkazyte. Moterys buvo skatinamos drąsiai svajoti, atvirai įsivardyti savo norus ir tikslus, numatyti būdus, kaip galėtų jų siekti. Kiekvienas rytas prasidėdavo meditacija ir savianalizės praktika.

Pasak J. Juodkazytės, saviugdos treneris, dar dažnai vadinamas koučeriu, siekia padėti žmogui, kad jis padėtų pats sau – galėtų augti, tobulėti, džiaugtis gyvenimu. Gera žmogaus savijauta yra susijusi su jo saviverte – nuo to, kaip mes vertiname save, priklauso mūsų santykis su pasauliu. Saviugdos trenerės teigimu, paprastai moterų savivertė būna žemesnė nei vyrų, todėl ji siekia joms padėti mylėti save. Galima pradėti nuo komplimentų sau sakymo – dažnai kartojami komplimentai gali padėti vėl džiaugtis savimi. „Mes nuo vaikystės dažnai girdime, kad kažko nemokame, negalime, mums įvardijami mūsų trūkumai, tad mes patikime tuo“, – apgailestauja J. Juodkazytė. Jos manymu, jei dažniau prisimintume žmonių (kartu ir savo) privalumus, gyvenime būtų kur kas mažiau liūdesio ir nusivylimų.

Birutė ir Genovaitė lengvai rado bendrą kalbą.


„Nežinojau, kad tiek daug noriu“

Ir iš tiesų stovyklos dalyvės džiaugėsi išsivežančios labai daug. „Būsime pozityvesnės, labiau mylėsime save, skirsime daugiau laiko sau, kūrybai, daugiau šypsosimės ir dalinsimės viskuo su kitais“, – viena per kitą paskutinę stovyklos dieną žadėjo moterys.

Rokiškietė Birutė Sakalauskienė sako iki šios stovyklos nežinojusi, kad tiek daug nori iš gyvenimo. Visas dėmesys ir laikas vaikams, šeimai, o ko nori ji? Argi tai svarbu? Birutė sako stovykloje sužinojusi, kad yra moteriška, seksuali. Pirmą kartą apsiavė aukštakulnius, pasidažė. Ir pirmą kartą gavo dovaną, apie kurią visada svajojo – šokolado plytelę. Pasakodama apie tai, moteris net susigraudina. Gyvenimas ją ir vėtė, ir mėtė. Birutė užaugo vaikų globos namuose. Prieš 15 metų netekus vyro, reikėjo sunkiai dirbti, atlikti ir vyriškus darbus. Be savo 2 vaikų, moteris užaugino dar 8. Maža to, laukė išbandymai dėl sveikatos problemų – atliekant ginekologinę operaciją moteriai buvo pažeistas žarnynas. Sepsis, koma, ilgas atsistatymo laikotarpis, dep­resija. Vėliau dar užpuolė ir onkologinės bėdos. Kada džiaugtis gyvenimu?

O ši savaitė skirta tik jai. Birutė sako pamačiusi save iš naujo, supratusi, kad gyvenime dar daug norėtų patirti.

Makiažo pamokos – svarbios kiekvienai moteriai.


„Grįšiu neregėta aš“

„Grįšiu tikrai neregėta aš“, – juokiasi Birutė Juškėnienė iš Kretingos. Ji sako dar kartą įsitikinusi, kad kiekviena moteris yra kažkuo turtinga ir kiekviena gali atrasti, kuo pasidalyti su kitais. Geros nuotaikos nestokojanti moteris sako stovykloje įgytas žinias panaudosianti savo vadovaujamame Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos sveikatingumo būrelyje.

B. Juškėnienė kartu su vyru Antanu išaugino 10 vaikų, patyrė stuburo operaciją, tačiau spinduliuoja energija ir gyvenimo džiaugsmu. Nors gydytojai sakė, kad teks apriboti savo gyvenimą, Birutė jų gąsdinimo nepabūgo – atrodytų, jai nė kiek nesunku prižiūrėti didelį šeimos ūkį ir dar dirbti.

Vienintelis dalykas, kuris B. Juškėnienę sukrėtė – sūnaus patirta trauma, kai dirbdamas statybose nukrito iš 6 metrų aukščio. 8 mėnesiai, kai sūnaus gyvybė kabojo ant plauko, kai buvo atliekamos sudėtingos galvos operacijos, kai jam teko visko mokytis iš naujo, moteris vadina išbrauktais iš gyvenimo. Tačiau stebuklas įvyko – sūnus, nors ir turėdamas didelį neįgalumą, vėl sugrįžo į gyvenimą. Dabar, kai didžioji dauguma vaikų išauginti, išėję į gyvenimą, moteris sako galinti pagalvoti apie save. Ši stovykla tik paskatino ją skirti daugiau dėmesio sau, nebijoti juoktis, sakyti sau komplimentų, daugiau kurti, būti pozityvesne. B. Juškėnienei daug gerų emocijų padovanojo popietė, kai moterys rišo sodus iš šiaudų. Šiaudinukus kūrė mama, močiutė, o ji pati buvo užmiršusi, kaip tai daryti.

Panevėžietė Genovaitė Tirilytė sako šioje stovykloje pajutusi daugiau meilės sau. Labiausiai ji didžiuojasi tuo, kad išdrįso... piešti – puodeliavimo popietėje, kurią vedė Vilija Jocienė, ji papuošė puodelį. G. Tirilytė sako visą laiką galvojusi, kad nemoka, kad neišeis, tačiau pamačiusi, ką pavyko nupiešti ant puodelio, liko patenkinta. Ir dauguma stovyklos dalyvių iš pradžių ant puodelių piešė nedrąsiai, tačiau rezultatas daugelį pradžiugino. Jaukiai šnekučiuodamosi su naujomis bičiulėmis, moterys nepastebimai atrado dar vieną savo talentą.

Puodeliai dekoruoti moterų piešiniais.


Kiekviena nori būti graži

Stovyklos koordinatorė Saulė Vėjelienė džiaugiasi, kad moterys per savaitę pasikeitė – atsivėrė, pradėjo daugiau šypsotis. Iš pradžių nedrąsiai kalbėjusios apie savo patirtis ir net negalėjusios sau rasti nė vieno komplimento, po kurio laiko vis labiau atsipalaidavo ir pamatė, kad kiekviena turi ne vieną teigiamą savybę. Kitaip pažiūrėti į save moterims padėjo ir kosmetikos pamoka, kurioje jos susipažino su makiažo įrankiais, išgirdo praktinių patarimų, kaip išsirinkti tinkamą priemonę, kaip užmaskuoti problemines veido vietas ir paryškinti privalumus. Po makiažo pamokos stovyklos dalyvių laukė asmeninė fotosesija prie jūros. Kiekviena gavo ir dovanų – rėmėjų dovanotų kosmetikos priemonių. Moterys tuo ypač džiaugėsi. Vilnietė Danguolė Venckutė sako, kad jai ši dovana itin brangi – be pagalbininko iš namų neišeinančiai moteriai labai sudėtinga nueiti į kosmetikos parduotuvę, nėra lengva išsirinkti tinkamą priemonę. Na, o graži ir pasitikinti savimi nori būti kiekviena moteris.

Gerų emocijų iš stovyklos išsivežanti sakė ir jos vadovė J. Juodkazytė: „Esu moterų saviugdos trenerė, bet su negalią turinčiomis moterimis dirbu pirmą kartą. Ši patirtis mane maloniai nustebino. Čia susirinko supermoterys, kurios, nepaisant patirtų išgyvenimų, ir juokiasi, ir šypsosi, ir padeda kitiems. Jos turi tiek užkrečiančios energijos! Aš esu sužavėta, – dalijasi įspūdžiais J. Juodkazytė. – Kai tu turi visus resursus – pinigų, gerą sveikatą, padedančią ir palaikančią šeimą, yra lengva gyventi. Kai turi negalią, kad išgyventum, reikia būti daug stip­resnei. Aš sakau, kad tai yra ne negalia. Tai yra supergalia.“

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės ir LND archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt