23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Pasakų aruodą papildė naujos istorijos gestų kalba

Pasaką „Džekas ir pupa“ seka Arnoldas Matulis.

Integracijos keliu
Nustatymai

Prieš miegą sekamos pasakos mažyliams – būtina gyvenimo dalis. Jų klausydamiesi vaikai išmoksta pažinti pasaulį, atskirti gėrį nuo blogio. Vis dėlto ne visiems mažyliams lemta pasinerti į stebuklų pasaulį klausantis artimųjų balso. Tai klausos negalią turintys vaikai. Girdintys tėvai, paprastai išmokę tik būtiniausios buitinės kalbos gestus, negali vaizdžia literatūrine kalba perteikti stebuklingų istorijų. Tokiems tėvams į pagalbą ateina Kauno viešoji biblioteka, jau sukaupusi 28 pasakų vaizdo įrašų gestų kalba archyvą.

Kauno apskrities viešoji bib­lioteka ką tik parengė dar 10 pasakų vaizdo įrašų gestų kalba! O viskas prasidėjo dar 2015-aisiais metais, kai bibliotekos komanda ir klausos negalią turinčių asmenų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos sukurti pasakų gestų kalba archyvą. Tuomet iš Kultūros tarybos gavus dalinį finansavimą buvo sukurti pirmieji Lietuvoje pasakų gestų kalba vaizdo įrašai klausos negalią turintiems vaikams.

Vis dėlto ką reiškia vaikui užaugti tik su 10 pasakų? Naujų pasakų poreikį ne kartą išreiškė klausos negalią turinčių asmenų bendruomenės atstovai, todėl buvo pradėta ieškoti galimybių bei finansavimo šaltinių šią veiklą tęsti. Pernai, bibliotekai pasinaudojus aukojimo portalo aukok.lt galimybe paramą gauti iš kiekvieno norinčiojo prisidėti prie tokių pasakų kūrimo, buvo sukurtos dar 8. Šį rugpjūtį baigtas įgyvendinti trečiasis Kultūros tarybos iš dalies finansuotas projektas „Pasakos gestų kalba“ – archyvas papildytas dar 10 naujų užsienio šalių pasakų įrašų gestų kalba.

Tikriausiai nekiltų didesnių diskusijų teigiant, kad pasakos svarbios vaiko asmenybės vystymuisi: jos pasiūlo naujus mąstymo ir veiklos pavyzdžius, padeda pažinti ir suprasti kitų ir savo poelgių motyvus, išmokti savikontrolės, išreikšti norus bei siekti tikslų. Deja, 9 iš 10 vaikų su klausos negalia gimsta ir auga girdinčiųjų tėvų šeimoje. Retas girdintis tėvas ima mokytis lietuvių gestų kalbos, todėl klausos negalią turintiems vaikams jie negeba sekti pasakų. Tikimasi, kad šie įrašai galėtų pasitarnauti ir kaip mokomoji priemonė tėvams (kitiems artimiesiems), norintiems išmokti sekti pasakas savo vaikams, jie padės stiprinti šeimų su kurčiaisiais vaikais tarpusavio ryšį. Neabejotinai didžiausią poveikį vaikui daro būtent pasakos, sekamos tėvų, senelių.

Klausos negalią turinčių asmenų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba, todėl visa informacija, tekstas ar pasakos pateiktos šia kalba yra geriau suprantamos negu perskaitytos lietuvių rašytine kalba, ne tik vaikams ankstyvajame amžiuje, bet ir apskritai visiems, negalintiems girdėti. Lietuvių gestų kalbos pamatas – veido mimika, kūno kalba ir gestų kalbos gramatika. Visa tai kurčiam vaikui teikia aiškumo, o rašytinis tekstas traktuojamas kaip „negyvas“. Visa tai kelia nemenkų iššūkių ir gestų kalbos vertėjams. Kad pasakos vertimas būtų sklandus, įtaigus, reikalingas pasiruošimas ir ne viena repeticija.

Dviem paskutiniams projektams vadovavusi Kauno viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji biblio­tekininkė Ieva Birmantaitė pasakoja, kad pasakas į gestų kalbą vertė gerai šį darbą išmanantys žmonės. Pirmąsias 10 pasakų gestais vaikams perpasakojo buvusi Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentė Monika Kumžaitė ir dabartinis Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora, antrojo ir trečiojo projekto – Arnoldas Matulis. Vaizdo įrašų iliustracijas kūrė dailininkė Roberta Mašidlauskytė. Iš pradžių buvo verčiamos lietuvių liaudies pasakos, vėliau – latvių, bulgarų, rusų, kitų šalių pasakos. Visos jos turi ir subtitrus. Šalia esantis gestų kalbos vertėjas – puiki edukacija, skatinanti ir girdinčius vaikus mokytis perteikti mintis gestais.

Pasakų gestų kalba vaizdo įrašų archyvo ieškokite Kauno apskrities viešosios bibliotekos YouTube kanalo grojaraštyje.

„Bičiulystės“ inf.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt