19
T, Birž
11 Nauji straipsniai

Techninių pagalbos priemonių skyrimo tvarka pribrendo esminėms permainoms

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje aptartos neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis problemos.

Integracijos keliu
Nustatymai

Neįgalieji vis drąsiau ir atviriau kalba apie jų netenkinantį aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Vieni inicijuoja susitikimus su Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) specialistais, kiti skundžiasi nevyriausybinėms organizacijoms, treti į keistiną situaciją bando atkreipti Seimo narių dėmesį. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) nariai, reaguodami į nuolatinius negalią turinčių žmonių skundus, visuotiniame suvažiavime parengė rezoliuciją, kurioje reikalaujama atlikti šio centro veiklos ir finansų analizę bei iš esmės peržiūrėti priemonių skyrimo tvarką. 

Rezoliucija išsiųsta Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai. Šios komisijos posėdyje diskutuota apie neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, siūlyti būdai, kaip būtų galima iš esmės pagerinti šią situaciją.


Kokybiškos priemonės – didelės investicijos

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė – aktyvi neįgaliųjų teisių gynėja. Neįgaliojo vežimėlis jai – ne tik judėjimo priemonė, bet ir gyvenimo būdas. Todėl labai atidžiai ir atsakingai renkasi, kokį vežimėlį pirkti. Paskutinį vežimėlį ji įsigijo prieš porą metų. Ginta neslepia – prie 1216 eurų TPNC skiriamos kompensacijos už kokybišką vežimėlį teko primokėti vos ne antra tiek, nes šis kainavo 2133 eurus. Pasak jos, po kurio laiko paaiškėjo, kad reikėjo investuoti dar daugiau – nebuvo išbandžiusi naujo modelio vežimėlio ir nežinojo, į ką dar reikėjo atkreipti dėmesį. Tiesa, suma būtų buvusi gerokai didesnė, jeigu Ginta būtų mokėjusi už pilnos komplektacijos vežimėlį, šįkart jos išsirinktas variantas buvo be ratų ir pasėsto.

Pasėsto G. Žemaitaitytė neturi iki šiol. Nors medikai pažymą pasėstui gauti jai išrašė jau dukart ir abu sykius Ginta ją pristatė TPNC, šio neįgaliojo vežimėliui būtino priedo ji vis dar neturi. „Nuo 2018 m. sausio pradžios jo laukiu. Pasėstas man būtinai reikalingas, be jo net ant kėdės negaliu persėsti, – Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje kalbėjo G. Žemaitaitytė. – Pernai raštu kreipiausi į TPNC, bet negavau jokio atsakymo. Bandžiau skambinti, tačiau nieko konkretaus taip pat neišsiaiškinau.“

Šią problemą G. Žemaitaitytė kėlė ir kovo mėnesį neįgaliųjų iniciatyva TPNC surengtame susitikime. Ir tuomet, ir dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė patvirtino, kad TPNC ataskaitose nurodoma, jog neįgaliųjų aprūpinimo pasėstais poreikis tenkinamas 97 proc. Tad kaip paaiškinti šią situaciją?

Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje dalyvavusios TPNC direktorės Ilonos Ogurcovos teigimu, prie TPNC veikia ekspertų komisija, kuri metų pradžioje tvirtina biudžeto paskirstymą. Viena biudžeto eilučių – pasėstų finansavimas. Nurodyta ir pasėstų specifikacija. Pasak I. Ogurcovos, ką ekspertai patvirtina, tokius pirkimus TPNC ir vykdo. Kai žmogus kreipiasi į TPNC dėl pasėsto, jam pasiūloma rinktis iš to, kas pagal viešųjų pirkimų procedūras yra nupirkta. Jeigu nė vienas netinka, siūloma pirkti su kompensacija. Esą tokio pasėsto (oro pagalvėlės), kokio nori G. Žemaitaitytė, TPNC sandėliuose nėra, ko gero, jo neturi ir tiekėjai.

TPNC direktorė Ilona Ogurcova.

Savivaldybių ir neįgaliųjų nuomonės nesutampa

I. Ogurcovos teigimu, sužinojęs apie LNF parengtą rezoliuciją, TPNC atliko savivaldybių apklausą, kuria norėjo išsiaiškinti jose dirbančių specialistų nuomonę apie neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, TPNC darbą. Visos savivaldybės patvirtino, kad TPNC dirba gerai. NVO situaciją vertina gerokai prasčiau. D. Zabarauskienės nuomone, NVO artimiau bendrauja su žmonėmis, mato jų problemas ir nurodo, kaip situaciją vertina neįgalieji.

LNF vertinime I. Ogurcova įžvelgė subjektyvią šios organizacijos nuomonę. „Mes savo organizacijoje taikome kokybės vadybos sistemą, kuri skirta viešojo sektoriaus įstaigų valdymo įvertinimui“, – sakė TPNC direktorė, pridurdama, kad įstaiga turi tai patvirtinantį sertifikatą.

Vis dėlto komisijos posėdžio dalyviai pasigedo pačių neįgaliųjų nuomonės. Pasak jų, apklausus tik savo partnerius, nesistengiant sužinoti pačių vartotojų nuomonės, sunku susidaryti objektyvų vaizdą.

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) pernai atliko didelės apimties tyrimą (apklausė tūkstantį respondentų). Juo buvo siekiama sužinoti, kaip neįgalieji vertina jiems teikiamas paslaugas, tarp kurių – ir aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. LND pirmininkė Jelena Ivančenko pažymi, kad respondentai gana neigiamai įvertino visų gaunamų priemonių prieinamumą ir tinkamumą: daugiau nei pusė jų manė, kad negauna priemonių tiek, kiek reikia bei taip greitai, kaip reikia. Kai kurių techninės pagalbos priemonių neįgalieji negauna tokių, kokių reikia.

Pateiktose rekomendacijose LND siūlė pagerinti techninės pagalbos priemonių prieinamumą, tinkamumą bei aprūpinimą laiku. „Didinant prieinamumą svarbu peržiūrėti kompensavimo tvarką ir padidinti kompensacijas asmeninėms judėjimo priemonėms, ypač elektriniams vežimėliams. Turimą techniką dažniau atnaujinti ir keisti“, – pabrėžė J. Ivančenko.

Neįgaliojo vežimėliu judanti Ginta Žemaitaitytė turi daug priekaištų techninės pagalbos priemonių skirstymo tvarkai.

Į individualius poreikius būtina atsižvelgti

Neįgaliųjų teisių komisijos narys Vytautas Bakas posėdžio dalyvių pasiteiravo, ar už valstybės kompensuojamą sumą galima įsigyti kokybišką techninės pagalbos priemonę? Neįgaliųjų atsakymas buvo vienareikšmis – sudėtingesnę, individualius poreikius atitinkančią – ne. LNF rezoliucijoje taip pat pažymima, kad nesukurtos nuolatinės techninių priemonių pavyzdžių ekspozicijos, skirtos susipažinti su šiomis priemonėmis ir įvertinti jas pagal individualius poreikius. Jeigu neįgalusis ne pats perka vežimėlį, o kreipiasi į TPNC skyrius (tokių šalyje yra 10), iš viešųjų pirkimų būdu nupirktų standartinių vežimėlių išsirinkti atitinkantį jo individualius poreikius labai sudėtinga.

SADM atstovės D. Zabarauskienės teigimu, ši problema žinoma, todėl domimasi, ar nebūtų galima į viešiesiems pirkimams rengiamą techninę specifikaciją įtraukti nuostatą, kad, pavyzdžiui, 10 proc. numatomų pirkti vežimėlių būtų užsakomi atskirai, nurodant konkrečias jų charakteristikas.

Seimo narys Justas Džiugelis norėjo sužinoti, kada į savo darbuotojų sąrašus TPNC žada įtraukti kineziterapeutus, ergoterapeutus, kurių pagalba būtina parenkant žmogui vežimėlį ar kitą priemonę, nes net mediko išduotoje pažymoje įrašas, kad neįgaliajam reikia, pavyzdžiui, aktyvaus tipo vežimėlio, nieko konkretaus apie jį nepasako.

„Ypač sudėtinga situacija regionuose – ten dažnu atveju TPNC padaliniai atlieka kompensacinės technikos išdalintojų funkciją“, – sakė G. Žemaitaitytė. Pasak jos, neseniai būdama sanatorijoje matė keletą žmonių, sėdinčių jiems visiškai netinkamuose vežimėliuose. „Jeigu žmogus yra patyręs insultą, stuburo traumą, pusė jo gyvenimo kokybės nubraukiama dėl neteisingai parinkto vežimėlio, – įsitikinusi ji.– Viena iš pagrindinių neįgaliųjų vežimėliais judančių žmonių mirčių priežasčių – įvairios pragulos, kurios atsiranda dėl netaisyklingos sėdėsenos, blogų pasėstų, neteisingo vežimėlio parinkimo. Jeigu negalvojame apie komfortą suteikiančius momentus, galvokime apie dalykus, kurie visiškai nesuderinami su žmogaus sveikata.“

SADM atstovė Daiva Zabarauskienė dažnai tariasi su neįgaliaisiais dėl geresnio aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis.

Trūksta lėšų ar teisingai nusistatytų prioritetų?

Daugelis posėdyje išvardintų problemų buvo siejamos su nepakankamu finansavimu. I. Ogurcovos teigimu, praėjusiais metais TPNC buvo skirta 2,2 mln. eurų, metų viduryje iš vidinių resursų SADM skyrė papildomų lėšų, tad iš viso gauta apie 2,4 mln. eurų. Tokio finansavimo užteko 85 proc. poreikio patenkinti. Per 2018 metus gauta daugiau kaip 55 tūkst. prašymų, 51,5 tūkst. jų patenkinta, techninės pagalbos priemonėmis aprūpinta daugiau kaip 26 tūkst. vartotojų.

Pasak D. Zabarauskienės, teikiant paraišką pagrindžiamas 3 mln. eurų poreikis, tačiau tokio finansavimo negaunama ir paprastai lieka pernykštės sumos.

Komisijos narė Ingrida Šimonytė nusistebėjo: jeigu bendras poreikis 800 tūkst. eurų didesnis, nei suplanuotos lėšos, ar tikrai ministerijai tai – didelis iššūkis? Pasak jos, socialinėms įmonėms reikalingoms kompensacijoms sumokėti ministerija iš vidinių resursų randa keliolika milijonų. „Tai gal prioritetai ne tie?“ – retoriškai klausė I. Šimonytė.


Techninės pagalbos priemonių skirstymą grąžinti NVO?

Kritiškai susiklosčiusią situaciją įvertinęs V. Bakas posėdžio dalyvius ragino pagalvoti, ar nereikėtų šią TPNC funkciją perduoti NVO.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko Sigito Armono teigimu, apie šiuos dalykus kalbama jau daugiau kaip 10 metų. Aklųjų ir silpnaregių aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis TPNC atiduotas 2007 metais. Iki tol šias priemones skirstė LASS. Savivaldybės į šį procesą niekada neįsitraukė.

S. Armono nuomone, buvusios tvarkos valstybei keisti nereikėjo. Visame pasaulyje tuo užsiima privatus verslas. Pasak jo, regos negalią turintiesiems reikalingas priemones TPNC įsigyja iš 2 ar 3 struktūrų. Biurokratinio mechanizmo įsiterpimas tik pailgino priemonių gavimo terminus. LASS pirmininko teigimu, ministerijoje diskutuota, ar nereikėtų grąžinti ankstesnės tvarkos. Latviai irgi buvo pabandę šias priemones skirstyti per valstybės įstaigas, bet jau grąžino šią funkciją nacionalinei aklųjų organizacijai, estai ją atidavė privačiam verslui. „Valstybės rūpestis – kompensacijų nustatymas, o ne techninės pagalbos priemonių dalijimas“, – sakė S. Armonas.

Šiai nuomonei pritarė ir Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Gediminas Vasiliauskas. Pasak jo, posėdyje išgirsta ne viena opi problema, reikės ieškoti, kaip jas spręsti.

LNF prezidentės Dovilės Juodkaitės pristatytoje rezoliucijoje reikalaujama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurios pavaldume yra TPNC, organizuotų šios struktūros veik­los/finansų efektyvumo analizę bei iš esmės peržiūrėtų ir reformuotų TPP skyrimo, įsigijimo, kontrolės sistemą.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt