21
S, Lie
11 Nauji straipsniai

Rinkimai: kaip balsuojame šiemet?

Jonas Dumša įsitikinęs, kad judėjimo sunkumų turintys žmonės turi teisę balsuoti taip, kaip visis piliečiai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Aš – pilietis

Pirmi šių metų rinkimai jau įvyko. Dveji dar laukia. Šiemet nemažai dėmesio skirta rinkimų prieinamumui. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tinklalapyje labai padaugėjo neįgaliojo ženklu pažymėtų apylinkių, atsirado specialios balsavimo kabinos neįgaliesiems. Paklausėme įvairią negalią turinčių žmonių, kaip jiems sekėsi balsuoti. 

Pirmą kartą balsavo apylinkėje

Jonas Dumša gyvena Panevėžyje, bet balsuoti susiruošė į gimtinę – į Voveriškių kaimą šalia Šiaulių. Neįgaliojo vežimėliu judantis vyriškis džiaugiasi, kad atvykęs į Voveriškių mokyklą, kur buvo jo rinkimų apylinkė, pirmą kartą nesusidūrė su jokiomis kliūtimis – pats galėjo įvažiuoti į patalpas. Be to, buvo pritaikyta ir balsavimo kabina. Jonas apylinkėje savo balsą atidavė pirmą kartą. Anksčiau visada balsuodavo namuose, juolab kad ir tėvai vyresnio amžiaus, tad rinkimų komisijos narys ateidavo į namus. Tačiau dalyvauti rinkimuose kartu su visais jausmas visai kitoks – susitinki seniai nematytus kaimynus, pasilabini, pašneki, pasidomi, kaip sekasi. Juk visais laikais rinkimai buvo šventė, todėl ir neįgalieji neturėtų būti išskiriami.

Jonas pasakoja, kad prieš pusę metų jam teko lankytis Voveriškių mokykloje, tuomet ji nebuvo pritaikyta. Tačiau tiek mokyklos direktorė, tiek bendruomenės pirmininkė labai stengėsi, kad pritaikymas atsirastų. Ir tam nereikėjo itin daug lėšų, o darbai atlikti per vieną dieną. Tai – pavyzdys, kad, jei tik norima, daug ką galima padaryti.

Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungai vadovaujančio J. Dumšos įsitikinimu, negalią turintys žmonės turėtų kuo dažniau išeiti iš namų, kad kiti matytų, jog jie yra, nori dalyvauti, būti su visais kartu. „Ne visi supranta, ko reikia neįgaliems žmonėms, bet jei patys neisime, nekalbėsime, neparodysime, kad norime būti kartu, nieko ir nebus.“

Jonas džiaugiasi – šiemet pirmą kartą apylinkėse įrengtos pritaikytos kabinos.

„Pritaikyta“ buvo neprieinama

Šiaulietis Marius Ivanauskas šiemet taip pat nusprendė balsuoti rinkimų apylinkėje. Prieš važiuodamas atidžiai išsistudijavo VRK išleistą leidinį. Jame buvo nurodyta, kad Ragainės rinkimų apylinkė, kurioje jis turėtų balsuoti, nėra pritaikyta. Na, ką gi – balsą galima atiduoti visoje apygardoje. Išsirinks iš pritaikytų apylinkių. Kaip viena iš prieinamų buvo pažymėta Šiaulių Medelyno progimnazijoje įsikūrusi rinkimų apylinkė. „Visada norėjau užsukti į savo mokyklą, kuri mano laikais buvo nepritaikyta ir kurios lankyti neturėjau galimybės“, – sako M. Ivananauskas. Jis pasidžiaugė, kad mokyklą neseniai renovavo, reiškia, ir pritaikė. Nuvažiavo ten – pastatas gražus, sutvarkytas, prie jo įrengtas pandusas. Deja, juo užvažiavus džiaugsmas baigėsi – paaiškėjo, kad toliau judėti nepavyks, nes prieš akis – laiptai. Marius sako labai nusivylęs. Jis prisipažįsta, kad norėjo apsisukit ir grįžti namo – jei tavęs nelaukia, ko ten eiti. Kodėl taip daroma – pinigai išleidžiami, pastatas renovuojamas, tačiau nepritaikomas?

Netrukus atsirado norinčių pagelbėti – užnešti Marių laiptais, tačiau jis atsisakė – nėra labai malonu būti nešiojamam. Nusprendė verčiau paieškoti geriau pritaikytos vietos. Paskambino leidinyje nurodytu telefono numeriu ir išsiaiškino, kad tikrai pritaikyta Parko rinkimų apylinkė, įsikūrusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, joje yra liftas. Ten nuvažiavęs Marius be kliūčių pasiekė balsavimo kabiną ir pagaliau atliko pilietinę pareigą.

Aušra buvo labai laiminga, kad galėjo balsuoti.

Regos negalią turintieji: pasijutome nelaukiami

Irma Jokštytė sako nusivylusi, kad rinkimai nebuvo prieinami regos negalią turintiesiems: „Pamačiusi, kad niekas nepritaikyta, norėjau iš viso nebalsuoti, tačiau rinkimų komisijos nariai buvo labai geranoriški, todėl nesinorėjo paniekinti jų darbo, – sako visiškai nematanti mergina. – Suprantu, kad mano, kaip ir kitų piliečių, pareiga balsuoti, tačiau kadangi valstybė nepasirūpina pritaikyta balsavimo vieta, reiškia, jai mano balsas nesvarbus.“

Irma balsavo padedama mamos. Tačiau pasijuto rinkimuose nelaukiama. Ji įsitikinusi, kad turi būti sudarytos galimybės kiekvienam žmogui balsuoti savarankiškai. „Tai mano, kaip piliečio, orumo, savijautos klausimas. Aš daug dalykų darau su kitų žmonių pagalba, tačiau balsuoti noriu pati“, – sako I. Jokštytė. Balsavimo namuose Irma nelaiko gera alternatyva. Jos teigimu, patogiausia būtų galimybė balsuoti internetu. Dabar negalintys matyti žmonės daug ką daro naudodamiesi informacinėmis technologijomis – jiems prieinami Sodros, VMI ir kiti tinklalapiai. Šios sistemos nėra labai patogios akliesiems, bet svarbiausia, kad žmogus gali viską padaryti savarankiškai.

Irma sako suprantanti, kad dabar pritaikant balsavimo apylinkes prioritetas teikiamas judėjimo negalią turintiems žmonėms – jiems sudėtingiau visur patekti, jei aplinka nepritaikyta, bet į regos negalią turinčiuosius taip pat turėtų būti atsisukta. „Galbūt esame maža valstybė ir neįmanoma visiems iš karto visko pritaikyti, bet regos negalią turintiesiems nereikia sudėtingų, brangiai kainuojančių infrastruktūros pritaikymų, neretai užtektų daugiau supratimo ir tvarkos“, – sako mergina. Ji pateikia ir pavyzdžių – svarbu atlaisvinti erdvę, kad ji nebūtų užgriozdinta rakandais, patalpose įrengti geltonas vedimo juostas, ant durų uždėti horizontalią iškilią juostą, kad būtų saugiau akliesiems ir pan.

Marius balsuoti galėjo tik trečioje rinkimų apylinkėje.

Gali balsuoti ir neveiksnūs

Aušrai Varnaitei 19 metų. Ji šiemet pirmą kartą balsavo. Jos mama Henrika Varnienė sako, kad mergina buvo nepaprastai laiminga – visą dieną iš rankų nepaleido konstitucijos, kurią gavo dovanų kaip pirmą kartą balsavusi, o iš veido ilgai nedingo šypsena. Nesvarbu, kad Aušra neskaito, nekalba, negali suprasti sudėtingų politikų kalbų, jai reikia nuolatinės pagalbos, tačiau ji daug ką supranta ir turi teisę balsuoti, kaip ir visi Lietuvos piliečiai. „Mano Aušros darbingumas - 10 procentų. Vadinasi – ji dirbti gali. Tai kodėl ji balsuoti negali? Niekada negalime atimti iš savo vaikų teisės balsuoti ir tuo džiaugtis“, – teigia H. Varnienė.

Moteris neslepia – buvo baisu. Ji sako buvusi pasiruošusi įvairioms replikoms, netgi nešėsi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kuris nurodo: „Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo negali pats balsuoti, gali balsuoti padedama kito asmens, kuriuo jis pasitiki.“

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentės Dovilės Juodkaitės, šiemet balsavimo teisė atstatyta neveiksniais pripažintiems asmenims. Anksčiau tokios teisės neturėjo per 7 tūkstančius neveiksnių piliečių. 2016 metais įsigaliojus naujoms Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso redakcijoms buvo iš esmės pakeista asmens veiksnumo ribojimo samprata. Nustatyta, kad asmuo teismo sprendimu pripažįstamas neveiksniu ne apskritai, kaip buvo iki šiol, o tik kai kuriose srityse. VRK 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose iš rinkėjų sąrašų išbraukė 3 810 rinkėjų, kuriems teismai apribojo veiksnumą rinkimų srityje. Kita dalis asmenų, kuriems neveiksnumas nustatytas kitose srityse, buvo įtraukti į rinkėjų sąrašus ir galėjo pasinaudoti šia savo teise.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt