19
Š, Spa
12 Nauji straipsniai

Tarptautinis bendradarbiavimas – naujas LND veiklos iššūkis

Lietuvos neįgaliųjų draugijos delegacija lankėsi didžiausioje Prancūzijos nevyriausybinėje neįgaliųjų asociacijoje.

Integracijos keliu
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) pastaraisiais metais vis labiau plečia ir įvairina savo veiklą, stiprina asocijuotas nares, kelia jų kompetencijas. Neseniai žengtas dar vienas žingsnis – vizitu į didžiausią Prancūzijos neįgaliųjų asociaciją pradėtas tarptautinis bendradarbiavimas. Apie naują proveržį kalbamės su LND pirmininke Jelena Ivančenko. 

Kaip kilo mintis tarptautinio bendradarbiavimo paieškas pradėti nuo Prancūzijos?

Bendradarbiavimo idėją mums pasiūlė Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje pirmasis padėjėjas Fabrice Maiolino. Prancūzijoje negalią turintiems žmonėms skiriama daug dėmesio, todėl sužinojęs apie mus, aktyviai visoje Lietuvoje veikiančią organizaciją, ambasados atstovas panoro susipažinti, sužinoti, ką veikiame, su kokiais iššūkiais susiduriame, pasidomėti, kaip galėtų prisidėti juos įveikiant.

Susitikę ir dalydamiesi mintimis bei įžvalgomis, nusprendėme, kad mums būtų labai naudinga susipažinti su LND analogiška organizacija, jos veikla. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktame projekte „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“ numatėme tokį pažintinį vizitą į Prancūziją. F. Maiolino rekomendavo mums artimą organizaciją (Association des Paralysés de France (APF), susisiekė su ja, suderino susitikimo datas, laiką, vietą.

Vykdami į Prancūziją žinojome, kad APF – didžiausia šios šalies judėjimo sutrikimų ir kompleksinę negalią turinčius žmones bei jų šeimas vienijanti asociacija. Daugiau kaip 70 metų gyvuojančios organizacijos tikslai panašūs į mūsiškius: neįgaliųjų teisių gynimas, jų interesų atstovavimas, advokacija, užimtumo organizavimas, paslaugų teikimas, veikla, keičianti visuomenės nuomonę apie negalią ir pan. Mums rūpėjo sužinoti, kaip jie dirba, kokias paslaugas teikia, kaip yra finansuojama. Į pažintinį vizitą vyko šešios LND administracijos darbuotojos.

Kokį įspūdį apie šią asocia­ciją susidarėte pačios joje apsilankiusios?

APF mums paliko labai rimtos, autoritetą turinčios, valstybės pripažinimą pelniusios ir vertinamos organizacijos įspūdį.

Neįgaliųjų asociacija įsikūrusi moderniame, šiuolaikiškai įrengtame daugiaaukščiame pastate, kuris visas jai ir priklauso. Čia patekęs iš karto supranti, kokia tai didžiulė struktūra, kiek departamentų atlieka įvairias funkcijas, koks platus jų veiklų spektras. APF prezidento Alain Rochon darbotvarkė, kurią gali matyti kiekvienas į asociaciją užėjęs žmogus, labai įtempta – daugybė įvairių susitikimų, posėdžių, pasitarimų. Tądien, kai atvykome, į dienotvarkę buvo įtrauktas ir susitikimas su Lietuvos neįgaliųjų draugijos delegacija. Prezidentas užsiminė, kad prireikus neįgaliųjų asocia­cijos reikalus jis aptaria ne tik su ministrais, bet ir su šalies prezidentu. Tokį pripažinimą ir vertinimą reikia užsitarnauti.

Lietuvos neįgaliųjų draugija, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos, išsilaiko iš projektinės veiklos. Kas finansuoja APF asociaciją? Kokios pagrindinės jos veiklos?

Esminis skirtumas tarp Lietuvos ir Prancūzijos neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų – jų veiklų finansavimas. Prancūzijoje nėra nacionalinės programos, pagal kurią finansuojami nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų projektai. Jų veikla grindžiama visai kitais principais. Pagrindinė APF asociacijos veikla – socialinės paslaugos. Nevyriausybinėms organizacijoms patikėta nemažai valstybės finansuojamų sveikatos, rea­bilitacijos, užimtumo (įdarbinimo) paslaugų.

Finansinis stabilumas leidžia plėtoti ir kitas veiklas, įgalina į šį procesą įtraukti neįgaliuosius. Pavyzdžiui, reabilitacijos, gydymo įstaigose esančius žmones lanko, prižiūri, su jais bendrauja neįgalieji. Taip iš dalies sprendžiama dar viena – neįgaliųjų įdarbinimo problema.

Didelis valstybės pasitikėjimas turi ir dar vieną teigiamą aspektą – padeda surinkti daugiau lėšų. Prancūzijoje įprasta, kad nevyriausybininkų lankomi, prižiūrimi žmonės už suteiktas paslaugas šioms organizacijoms palieka savo turtą. Tai vienas esminių APF lėšų šaltinių. Dar šių organizacijų biudžetą papildo ir tam tikra iš lošimų, loterijų gaunamų pajamų dalis.

Mes daug dėmesio skiriame įvairioms neįgaliųjų savarankiškumo stiprinimo, meninių gebėjimų ugdymo veikloms, o prancūzai visus su kultūra, laisvalaikio organizavimu susijusius dalykus laiko kiekvieno asmeniniu reikalu ir neskiria tam jokio dėmesio. Ten nėra meno mėgėjų kolektyvų, užimtumo būrelių ar pan. Jie savo dėmesį nukreipia į realias paslaugas – jeigu rūpinasi neįgaliųjų užimtumu, tai įrengia dirbtuves, nuperka reikiamą įrangą, gauna valstybės dotacijas. Tokiose dirbtuvėse įdarbinti žmonės gamina paklausią, reikalingą produkciją, kurią nesunkiai parduoda. Manau, kad toks užimtumo modelis galėtų būti ir mūsų siekiamybė.

Sektinu pavyzdžiu galėtų tapti ir asmeninio asistento paslaugų reglamentavimas.

LND užmezgė tarptautinius ryšius su kolegomis iš Prancūzijos.

Kokiomis lengvatomis naudojasi Prancūzijos neįgalieji?

APF asociacijos vadovus nustebino mūsų klausimai apie neįgaliesiems taikomas lengvatas. Prancūzijoje neįgaliesiems nėra nuolaidų, kompensacijų ar leng­vatų. Bilietą kelionei metro jie perka tokia pačia kaina kaip ir visi, jiems netaikomos nuolaidos nei mokantis vairuoti, nei įsigyjant neįgaliųjų reikmėms pritaikytą automobilį. Tik kai kuriose stovėjimo aikštelėse savo automobilius gali laikyti nemokamai.

Prancūzai nuėję dar toliau. Pas juos visai kitoks darbo užmokesčio ir neįgalumo išmokos santykis. Kuo neįgalusis daugiau uždirba, tuo negaliai kompensuoti skirta išmoka yra mažesnė. Apie tai ir mes nemažai kalbame, tačiau ryžtingų veiksmų kol kas nesiimame. Viena vertus – norime lygių teisių, kita vertus – dar nesame pasirengę atsisakyti lengvatų, kurias kartais galėtume pavadinti netgi savotiškomis privilegijomis. Mes daug ką sprendžiame per lengvatas, priemokas, dotacijas, kompensacijas, jie pasirinko kitą kelią – konkrečias paslaugas.

Kaip įvardytumėte svarbiausias šio vizito pamokas?

Prancūzų patirtis – įrodymas, kad jeigu norime stiprinti neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas, turime labiau jomis pasitikėti, deleguoti joms daugiau atsakomybių. Mes esame tam pasirengę. Jeigu savivaldybės atsisakytų savo socialinių paslaugų, dienos užimtumo centrų, o visas šias paslaugas perduotų nevyriausybinėms organizacijoms, nereikėtų kalbėti apie paslaugų dubliavimą, nepateisintus žmonių lūkesčius, palyginti nedidelį neįgaliųjų užimtumą.

Beje, APF vadovų teigimu, ir Prancūzijoje atviroje darbo rinkoje neįgaliesiems sunku įsidarbinti. Tačiau valstybės pasitikėjimą ir autoritetą turinčios nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos pačios įdarbina nemažai negalią turinčių žmonių ir taip sprendžia jų užimtumo problemas.

Kalbantis išryškėjo, kad daugelis problemų ir iššūkių tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje – tokie patys. Pavyzdžiui, domėjomės, kaip įgyvendinamos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos dėl įtraukiojo ugdymo. APF prezidentas neslėpė: tai viena iš sunkiai sprendžiamų problemų. Lengvesnę negalią turintiems mokiniams stengiamasi sudaryti sąlygas mokytis bendrojo ugdymo įstaigose, tačiau sunkią negalią turintys vaikai dažniausiai mokosi specializuotose mokyklose arba namuose. Ir ne tik todėl, kad trūksta su jais galinčių dirbti specialistų, bet ir dėl to, kad mokyklos nepritaikytos.

Aplinkos pritaikymas prancūzams gal net dar didesnė prob­lema nei mums. Tiesa, mes lankėmės tik Paryžiuje, kuriame kultūros paveldas – kiekviename žingsnyje. Siauros gatvės, nepritaikyti ne tik kultūros, bet ir kiti viešieji statiniai. APF vadovai netgi karčiai pajuokavo – kam neįgaliesiems nuolaida į spektaklį ar koncertą, jeigu jie ten vis tiek negalės patekti... Naujiems pastatams jau galioja prieinamumo visiems reikalavimai, o istoriniais objektais neįgalieji, ko gero, ir toliau turės grožėtis tik iš išorės.

Ar šis vizitas taps tolesnio bendradarbiavimo pradžia?

Taip, kalbėjome apie ateitį, bendradarbiavimo galimybes, bendrus ES projektus, mainų programas. APF atstovai sakė norintys apsilankyti Lietuvoje, susipažinti su mūsų veikos specifika. Žinoma, mielai juos priimsime, parodysime. Tikimės, kad ateityje į tokį vizitą galės išvykti daugiau mūsų narių, pamatyti, sužinoti, perimti gerąją patirtį.

Kiekviena nauja patirtis – tai impulsas keistis, tobulėti, atsiverti naujovėms. Neabejoju, kad šis vizitas taip pat turės išliekamąją vertę. Svarbiausias dalykas – jis įkvėpė pasitikėjimo, patvirtino, kad mąstome ir einame teisinga kryptimi. Belieka nesustoti ir ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų.

Aldona MILIEŠKIENĖ
LND archyvo nuotr.
R18 13

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt