15
A, Spa
15 Nauji straipsniai

Į žygį Dzūkijos piliakalnių keliu leidosi ir rateliais judantys žmonės

Maratono dalyviai – neįgaliųjų vežimėliais judantys žygeiviai.

Aplinka visiems
Nustatymai

Tradicinis maratonas, į kurį jau daugelį metų leidžiasi neįgaliojo vežimėliais su varytuvais judantys žmonės, šiemet tapo projekto „Dzūkijos piliakalnių kelias“, kurį įgyvendina Trakų krašto, Prienų ir Alytaus rajonų savivaldybių vietos veiklos grupės bei Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija, dalimi. Per keturias dienas 170 km atstumą įveikę ir 6 piliakalnius aplankę neįgalieji maratono dalyviai išsakė įžvalgų, ką reikėtų padaryti, kad unikaliomis Lietuvos vietomis galėtume grožėtis visi.

Žygis buvo naudingas visiems

Nuo Trakų rajone esančio Mošos piliakalnio į žygį leidosi per pusšimtį dalyvių. Dviračiais, neįgaliųjų vežimėliais su varytuvais judančius žygeivius lydėjo lietus, tačiau maratono dalyvių entuziazmo jis nenumalšino ‒ visiems norėjosi įsitraukti į Dzūkijos etnografinio regiono istorinį ir kultūrinį savitumą siekiantį išsaugoti projektą, pasidalyti mintimis, kaip šį Lietuvos kampelį padaryti dar patrauklesnį tėviškės gamtai neabejingiems keliautojams, sukurti naujus maršrutus, pritaikyti socialiniam turizmui. Noriai jame dalyvavo ir potencialūs rateliais judantys turistai – jų organizuojamo maratono „Nugalėk save“ dalyviai jau ne vienus metus domisi neįgaliųjų galimybėmis keliauti, lankytinų objektų pritaikymu.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė sako, kad šis žygis buvo naudingas abiem pusėms: neįgalieji be pagalbos tokio maršruto nebūtų įveikę, o sveikieji geriau suprato jų poreikius, sužinojo, ką jie gali, o ko – ne, kada jiems užtenka minimalios pagalbos, o kada reikia imtis konkrečių iniciatyvų, kad rateliais judantiems žmonėms aplinka būtų tinkamai pritaikyta.


Žvyro kelkraščiai – sunkiai įveikiama užduotis

Antrą kartą prie neįgaliųjų maratono prisijungęs ką tik iš Portugalijoje vykusio pasaulio orientavimosi sporto čempionato grįžęs tauragiškis Petras Kasanavičius juokavo, kad kai kuriuos Dzūkijos kelius buvo netgi sunkiau įveikti nei čempionato trasas. To priežastis – gana kalvotas šio krašto reljefas. „Buvo tokių ruožų, kurių be mus dviračiais lydėjusių komandos narių nebūtume įveikę“, – maratono įspūdžiais dalijosi Petras. Tačiau vaikinas pasidžiaugė ir smagiomis nuokalnėmis, kai neįgaliųjų vežimėliai riedėjo netgi greičiau už dviračius. „Greičiui atsispirti neįmanoma“, – sako adrenaliną mėgstantis vaikinas.

G. Žemaitaitytė sako, kad neįgalieji nekelia neįgyvendinamų reikalavimų. „Mes neprašome ištiesinti Dzūkijos kelių, bet norime, kad galėtume jais saugiai keliauti. Dzūkijos keliuose visai nėra asfaltuotų kelkraščių. Jeigu mūsų nebūtų lydėję du policijos ekipažai, numatyto maršruto, ko gero, nebūtume įveikę“, – sako Ginta.


Žvilgsnis į piliakalnius – iš jų papėdės

P. Kasanavičius neslepia: nuo piliakalnių atsiveriančiais vaizdais žygeiviai pasimėgauti negalėjo. Teko tenkintis maratono dalyvius prie jų pasitikusių gidų pasakojimais. Beje, netgi piliakalnių prieigos rateliais judantiems žmonėms ne visur buvo pritaikytos.

Kartu su žygeiviais keliavusios lazdijiškės Editos Savukynaitės teigimu, piliakalniai priklauso saugomoms teritorijoms, todėl galimybės juos pritaikyti vežimėliais judantiems žmonėms yra gana ribotos. Ko gero, nuolydis, kuriuo galima pasiekti piliakalnio viršuje įrengtą apžvalgos aikštelę, įrengtas tik netoli Ukmergės esančiame piliakalnyje.

G. Žemaitaitytė sako, kad svarbiausia – ne galimybė pakilti ant vieno ar kito piliakalnio, o taip sutvarkyti jų prieigas, kad juos aplankyti sumanę žmonės galėtų kuo daugiau sužinoti: be didelių pastangų prie jų patektų, rastų tinkamai įrengtas informacines lentas, kuriose galėtų perskaityti su tomis vietomis susijusių istorinių faktų, padavimų ar legendų, būtų papasakota apie čia vykstančius tradicinius renginius, šventes ir pan. O jeigu dar būtų įrengta patogi poilsio aikštelė, kur galėtum arbatos išgerti, ramiai pasigilinti į piliakalnio ar aplinkinių vietovių istoriją, pasak G. Žemaitaitytės, to ir pakaktų. Tiesa, dar reikėtų, kad netoliese būtų įrengtas ir tualetas. Jų ratuoti žygio dalyviai taip pat labai pasigedo. Jeigu pakeliui nebūtų pasitaikę degalinių, ši problema būtų tapusi kone didžiausiu iššūkiu.

Beje, nemažai problemų kilo ir ieškant, kur apgyvendinti žygio dalyvius. Šįkart žvalgytasi netoliese lankytinų objektų įsikūrusiose kaimo turizmo sodybose. Papildomo pritaikymo prireikė visur. G. Žemaitaitytė apgailestavo, kad rasti sodybą, kuri vienu metu galėtų patogiai apgyvendinti 10 rateliais judančių žmonių, Dzūkijoje taip ir nepavyko rasti.

Metelių regioninio parko lankytojų centre keltuvas yra, bet neveikia.


Didžiausias akibrokštas – įrengtas, bet neveikiantis keltuvas

Neįgaliuosius žygeivius lydėjusiai savanorei Samantai Borovikaitei įsiminė ne tik puikios emocijos, pozityvus keliautojų nusiteikimas, nors per dieną tekdavo įveikti pusšimtį ir daugiau kilometrų, bet ir didžiausiu akibrokštu tapusi situacija Metelių regioniniame parke. Ant Dusios ežero kranto yra įsikūręs dviaukštis parko lankytojų centras. Pastato antrojo aukšto sienos – stiklinės. Pro jas atsiveria nepakartojamas vaizdas. Maratono dalyviai nudžiugo pamatę, kad čia pasirūpinta ir neįgaliaisiais – įrengtas į antrą aukštą pakeliantis keltuvas.

Deja, džiaugsmas truko neilgai. Greitai paaiškėjo, kad keltuvas neveikia. Gal net apskritai niekada neveikė, nes esą nėra kam atlikti patikros darbų, o to nepadarius keltuvu naudotis negalima. „Apmaudžiausia, kad Metelių regioninio parko lankytojų centras, taigi – ir keltuvas, ten esanti įspūdinga ekspozicija įrengta už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas“, – nusivylimo neslepia G. Žemaitaitytė.

Vilties, kad į žygyje pastebėtus taisytinus dalykus bus atkreiptas dėmesys, neįgaliesiems suteikė tai, kad savo pastabas jie galėjo išsakyti prie Prelomčiškės piliakalnio juos sutikusiam Lazdijų rajono mero pavaduotojui Audriui Klėjui. Pasak G. Žemaitaitytės, tik tuomet, kai valdžios atstovai nori kalbėtis, bendrauti, išklausyti, galima tikėtis, kad reikalai pajudės į priekį.

Aldona DELTUVAITĖ
Maratono dalyvių archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt