19
T, Birž
11 Nauji straipsniai

Kaip per karščius apsisaugoti nuo širdies smūgio?

Aktualijos
Nustatymai

Konsultuojame, komentuojame

Kad ir kaip maloniai džiugintų šilta vasara, termomet­rų stulpeliams staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, karštis gali tapti labai pavojingu. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų. Tvankus oras taip pat didelį pavojų kelia ir besiskundžiantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.

„Eurovaistinės“ specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad esant karštam orui net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, skųstis sutrikusia širdies ir kraujagyslių veikla, gali ištikti dehidratacija. Sunkiausiai karštas dienas išgyvens vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.

Didesnį dėmesį sveikatai svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus. Dėl šių vaistų poveikio, suprakaitavus kūną atvėsinti gerokai sunkiau.

Per karščius organizmas saugosi nuo perkaitimo ir mėgina atvėsinti kūną, todėl išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. Dėl šių organizmo reakcijų pradedama gausiau prakaituoti, žmogus gali jausti didesnį silpnumą, gali patinti rankos ar kojos.

„Karštis tiesiogiai veikia širdies darbą. Dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes susidarę trombai yra viena dažniausių insulto ir infarkto priežasčių“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Pajutus širdies ritmo sutrikimus, stiprų galvos skausmą ar svaigimą, skausmą krūtinės srityje, būtina eiti į pavėsį, atsigerti vandens, o simptomams nepraeinant, nedelsiant kreiptis į medikus.

Pasirūpinti skysčiais

Neretai esant dideliam karščiui žmonės skundžiasi didesne apatija, nuovargiu, tačiau šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik dėl to, kad karšta, tačiau ir dėl elektrolitų disbalanso bei pagrindinių mineralų trūkumo.

„Karštą dieną pagausėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, cinkas, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas“, – sako E. Ramaškienė.

Karštą dieną „Eurovaistinės“ specialistė rekomenduoja vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes šie tik skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį arba nesaldintą žaliąją arbatą. Reikėtų nelaukti, kol pajusite troškulį, o skysčius gurkšnoti nuolat.

Norint apsisaugoti nuo perkaitimo, per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. Karštomis dienomis, jeigu nėra būtinybės, reikėtų mažiau laiko leisti automobilyje už vairo, nes karštis gali sutrikdyti reakciją ir dėmesingumą.

„Bičiulystės“ inf.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt