Požiūrio lūžis – nuo negalios iki galios

Pradžia  
„Bičiulystės“ naujausiame numeryje  
Apie LND veiklą, neįgaliųjų gyvenimą  
Savaitraščio prenumerata  
2 proc.  
Leidybos ir platinimo finansavimo projekto įgyvendinimas  
„Bičiulystės“ istorija  
Požiūrio lūžis – nuo negalios iki galios  
Viešieji pirkimai  
Kontaktai
Redakcijos
paslaugos
Skelbimai ir
reklama
Siųskite mums
naujienas
LT
EN
į titulinį

Pradžia

„Būkime kartu“ – Ukmergei neįgaliųjų padovanota šventė

 

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ per Lietuvą lydima neįgaliųjų bendruomenės šventė „Būkime kartu“ pasiekė Aukštaitiją. Ukmergė, laikinai tapusi simboline šio regiono sostine, sukvietė per 400 neįgaliųjų ir negalios neturinčių meno kūrėjų, kurie atstovavo apie 30 organizacijų. Visus šventės dalyvius iškilmingai sutiko profesionalus pučiamųjų orkest­ras „Panevėžio garsas“. Miesto centre, aikštėje prie kultūros centro, visą dieną skambėjo muzika, liejosi dainos, sukosi šokėjai, į savo ratelius įtraukę ir renginio svečius.

 

Kupiškio rajono neįgaliųjų draugija į šventę atvyko su savo krašto dainomis ir rankdarbiais.

 

Netradicinės dovanos

Renginio organizatorė Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė prasitarė gerokai nerimavusi, ar išvakarėse per Lietuvą nušniokštusi vėtra nesutrukdys šventės dalyviams susirinkti. Ir džiaugėsi sutikusi beveik visus užsiregistravusiuosius į renginį Ukmergėje. „Labai svarbu, kad jūsų talentai keliautų per Lietuvą. Tegu visi mato jūsų neišsenkantį optimizmą ir ryžtą“, – sakė ji. Ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė džiaugėsi, kad renginys aplanko vis naujus regionus, suteikia progą susitikti vis su kitos bendruomenės nariais.

„Dovanoju jums Ukmergę! Būkit kaip namie!“ – tokiais žodžiais šventinio renginio dalyvius sutiko rajono meras Rolandas Janickas, patikinęs, kad Ukmergėje talentingi žmonės visada laukiami. Nors šiuos žodžius meras ištarė šventiniam renginiui tik prasidedant, neabejotinai jie galėjo tapti ir visą šventę vainikuojančiu akcentu. Neįgaliųjų bendruomenė Ukmergei padovanojo tikrai įspūdingą šventę, kupiną šypsenų ir geros nuotaikos.

 

Šventės dalyvius smagiai nuteikė orkestras „Panevėžio garsas“.

 

Turėjo kuo pradžiuginti ir neįgaliųjų draugijos

Aukštaitijos regiono neįgaliųjų bendruomenės mugėje-koncerte dalyvavo ir nemažai neįgaliųjų draugijų. Rankdarbius ir meno mėgėjų kolektyvus čia atvežė Biržų, Pasvalio, Širvintų, Pakruojo, Kupiškio, Anykščių rajonų neįgaliųjų draugijos, gražiai prisistatė renginio šeimininkai – Ukmergės neįgalieji.

Biržų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Lidija Dainiuvienė pasakojo, kad į šventinį renginį išsiruošė 24 organizacijos nariai. Tuo pačiu autobusu atvyko ir 23 pasvaliečiai. Biržiečių darbščiųjų rankų būrelio vadovė Olga Lukoševičienė, pristatydama šventei paruoštus dirbinius, didžiavosi, kad tai – 14 moterų, draugijoje besirenkančių porą kartų per savaitę, išmonės ir kantraus darbo rezultatas. Išmokusios velti vilną, moterys apvėlė ja muilo gabaliukus ir prigamino putojančių plaušinių, o įvaldžiusios dekupažą šia technika išgražino įvairius daiktus ir pavertė juos interjero puošmenomis. Pasak vadovės, biržietės atgaivino labai seną, tačiau kol kas retai beprisimenamą meną – enkaustiką. Ši technika – tai savotiška tapyba... įkaitintu lygintuvu. Ant jo užtepus spalvoto vaško, kuriamas paveikslas. Įgudus lygintuvą kilnoti, sukioti, kitaip judinti paveikslėliai išeina vis įvairesni ir originalesni. Tai labai įtraukiantis, fantaziją lavinantis užsiėmimas.

Biržiečių rankdarbius paįvairino 90-metės Olgos Braškienės nerti šaliai. Gyvenime rankų sudėjus sėdėti nepratusi senolė ir sulaukusi garbaus amžiaus mezgimu nuo nuobodulio ir liūdnų minčių ginasi. Nors, pasak jos, gelia išsukiotus rankų sąnarius, tačiau nieko neveikiant juos skauda dar labiau. Tarstelėjusi, kad mugėje pirkėjų mažai buvę ir beveik niekas jos megztų šalikų nepirko, O. Braškienė nenusiminė: „Išdovanosiu, tegu žmonės džiaugiasi.“

 

Ukmergės centre vykusioje šventėje žiūrovų netrūko.

 

Savojo krašto akcentai

Per regionus keliaujančios neįgaliųjų bendruomenės šventės organizatoriai prašė, kad į ją atvyksiantys dalyviai pagalvotų apie savo krašto unikalumą, jam būdingus bruožus. Smagu, kad atsirado į šį prašymą įsiklausiusių organizacijų, kurios savo programėlę ar atsivežtų gaminių asortimentą paįvairino Aukštaitijos regionui būdingais akcentais.

Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Bronė Kaleinikovienė rodė Zitos Staniulės kupiškėnų tautiniais drabužiais su baltu nuometu papuoštą lėlę. „Tai mūsų organizacijos vizitinė kortelė“, – šypsojosi pirmininkė, nepamiršusi pagirti ir Vidos Palionienės austų juostų. Ir tai dar ne viskas. Gendrutės Kliaugienės vadovaujamo Neįgaliųjų draugijos vokalinio ansamblio „Prie Kupos“ dainininkės šventėje tarmiškai atliko žiūrovų šiltai sutiktą kupiškėnų dainą „Lietuvos šalalėj“.

Šventiniame šurmulyje išsiskyrė ir tautiniais drabužiais vilkinčios Strėvininkų socialinės globos namų ansamblio „Strėva“ dainininkės. 2011 m. suburto ansambliuko, vadovaujamo Arvydo Kairevičiaus, narės sako dainuojančios kasdien, nors į repeticijas renkasi tik 2 kartus per savaitę. O tuo, ką išmoksta, kartą per mėnesį su žiūrovais pasidalija – ne tik globos namų gyventojus pradžiugina, bet su savo programa vis kur nors išvyksta. Globos namų gyventojus į šventę atlydėjusios Elžbieta Rutkauskienė ir Vilma Klidzienė džiaugėsi, kad turi ir savo muzikantų, gitara, klavišiniais, akordeonu grojančiųjų žmonių. O Žilvinas Danilevičius net muziką kuria.

Netrūksta šiems namams ir auksarankių. Mugėje buvo galima pasigrožėti Daivos Sinkevičiūtės kruopščiai lininiais siūlais dekoruotais stiklainiais, išpuoštais smulkiai supjaustytomis medžio šakelėmis. Pasak užimtumo specialistės Astos Dzedulionienės, ši moteris savo darbelius pati padaro nuo pradžios iki pabaigos, tereikia tik medžio gabalėlių jai parūpinti.

Aukštaitija nuo seno garsėjo linininkyste, tad, pasak Alfonsos Burneikienės, ir Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos gaminių asortimentas regioninei šventei tiko. Ypač ant lininio audinio Valės Stanevičienės tapyti paveikslai. Šįkart juose atsispindėjo augaliniai motyvai – lingavo aguonų, kitų gėlių galvelės. Tačiau moteris neslėpė piešianti ir kitokius siužetus. Ypač jai patinka tapyti Vilniaus senamiestį.

Linas artimas ir Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijai. Jos palapinėje akį traukė itin kokybiški dirbiniai: iš lino siūti virtuvei skirti komplektai, kosmetinės, įvairios paskirties maišeliai. Dailūs buvo ir kryželiu siuvinėti, iš akmenėlių sudėlioti paveikslėliai, dekupažu pagražintos žvakidės. Siuvimo paslaugas draugijoje teikia ir neįgaliąsias įvairių praktiškų gudrybių pamoko Vilma Jalinskienė. Tai papildo į Daivos Ališauskienės vadovaujamą rankdarbių būrelį besirenkančių moterų įgūdžius.

 

Tautodailininkui paklūsta sudėtingiausi darbai

Pora dešimčių žmonių į Ukmergę atvyko iš Pakruojo rajono neįgaliųjų draugijos. Savo kūryba jie ir rankdarbių mugę papildė, ir koncertinę programą paįvairino. „Šiladžio“ vokaliniam ansambliui bei neseniai susikūrusiai kaimo kapelai vadovaujanti Ramunė Petraitienė apgailestavo, kad kolektyvams labai ribojama pasirodymo trukmė – vos 7 minutės. „Iš savo gausaus repertuaro tegalėsim atlikti 3 kūrinius“, – sakė vadovė. Ilgus metus pakruojiškiai tik dainavo, o atsiradus grupelei entuziastingų muzikantų ir kaimo kapelą sukūrė, smagesne muzika savo pasirodymus papildė.

Neįgaliųjų draugijos pasididžiavimu pakruojiškiai vadina tautodailininką Bronislovą Gedminą. Meistro rankos prie medžio lipte limpa. Egzotiškos medienos tautodailininkas neieško. Obelis, uosis, lazdynas, klevas – jo dirbiniams pati tinkamiausia žaliava, iš kurios jis kuria įvairias akiai mielas smulkmenas: raktų pakabukus, žvakides ir kt. Beje, ne tik pats kuria, bet ir „Atžalyno“ gimnazijoje rengiamų amatų dienų metu medžiu besidominčius mokinius šio darbo pamoko – tautos paveldą jaunąją kartą saugoti ragina.

Labiausiai medžio meistras išgarsėjo sukūręs Pakruojo dvaro maketą. „Tai mano gyvenimo kūrinys“, – sako tautodailininkas. Trijų žiemų prireikė, kol jį padarė. Iš architektų brėžinius, planus pasiskolino, pats ne kartą į dvarą važiavo, nuotraukų prisidarė, kad matytų, kaip po restauracijos kiekviena dvaro kertelė atrodo. Reikėjo išlaikyti šio ansamblio autentiškumą. „Porą šimtų kartų viską susimažini, ir darai...“ – šiandien šypsosi meistras.

Kai Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė pasiūlė šio maketo imtis, šiurpuliukai nugara perbėgo: „Ar aš galiu tokį darbą padaryti?“ – prisimena B. Gedminas. Per apsisprendimui duotą mėnesį tautodailininkas sulaukė bičiulių padrąsinimo (esi krapštukas, padarysi), saviškių palaikymo. Ir padarė.

Tokie žmonės – tikras mūsų tautos lobis. Galimybę su jais susipažinti, pamatyti darbus, juos įvertinti suteikiantis renginys „Būkime kartu“ atlieka išties svarbią misiją.

 

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

„Bičiulystė“, 2016, Nr. 25; www.biciulyste.lt